VAAT: Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas dėl įrašų „Facebook“ paskyrose – teisėtas
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal Vyriausybės kanceliarijos skundą Žurnalistų etikos inspektoriui dėl sprendimo, kuriuo buvo pripažintas nepagrįstu pareiškėjos skundas dėl „15min“ žurnalistų socialiniame tinkle paskleistos informacijos, panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą, atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
Vyriausybės kanceliarija prašė Vilniaus apygardos administracinį teismą panaikinti 2019-03-13 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą. Šiuo sprendimu Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėjo išvadą, kad „15min“ žurnalistai Šarūnas Černiauskas ir Dovydas Pancerovas „Facebook“ asmeninėse paskyrose paskelbę informaciją apie Vyriausybės svarstymus ir pavedimus Kultūros ministerijai dėl „žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų sujungimo į vieną darinį“, neperžengė saviraiškos laisvės ribų, todėl pripažino Vyriausybės kanceliarijos skundą nepagrįstu. Pareiškėja nesutinka su Žurnalistų etikos inspektoriaus nuomone, kad šie žurnalistai veikė sąžiningai ir nepažeidė įstatymo, paskelbdami, pasak pareiškėjos, nepatikrintą informaciją ir nesiimdami priemonių ją paneigti. Vyriausybės kanceliarija prašė teismo įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių priimti naują sprendimą, pripažįstant, kad šie žurnalistai 2018-12-03 ir 2018-12-04 socialiniame tinkle paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią administracinę bylą, priėjo išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus ir išanalizavus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, nenukrypstant nuo teismų formuojamos praktikos, todėl pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs žurnalistų “Facebook” asmeninėse paskyrose pateiktą informaciją, išanalizavęs ginčo teiginių formuluotes, jų lingvistinę konstrukciją, teismas konstatavo, kad įrašuose pateikti samprotavimai yra subjektyvi asmens nuomonė apie Vyriausybės vykdomą politiką, iškeliant vykdomos ar galimai planuojamos vykdyti politikos trūkumus, pateikiant su tuo susijusias abejones. Š. Černiausko ir D. Pancerovo skleidžiama informacija yra apie visuomenei aktualius politinius įvykius (trijų ministrų planuojamo atleidimo priežastis ir planuojamą visuomenės informavimo priemonių priežiūros institucijų reformą), tačiau tai nėra laikytina oficialia informacija apie Vyriausybės veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad įrašuose keliami klausimai, siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, reiškiamas autorių susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, kad sakiniai suformuluoti iš esmės kaip dvejonė, susirūpinimas arba klausiamąja forma, todėl daro išvadą, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktą, žinias ar informaciją, o ne žinia.
Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d., nuomonė yra suprantama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, jog informacija turi būti reiškiama sąžiningai, tačiau šioje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad žurnalistų Š. Černiausko ir D. Pancerovo subjektyvūs samprotavimai, komentuojant viešąją informaciją, ir kviečiant diskutuoti, galėjo pažeminti pareiškėjos kaip institucijos ar jos atstovaujamų asmenų garbę ir orumą, ar daryti neigiamą įtaką dalykinei reputacijai.
Vilniaus apygardos administracinio teismo informacija
