ESTT: keleiviai, kurie turi teisę kreiptis į kelionių organizatorių dėl sumos, sumokėtos už lėktuvo bilietą, grąžinimo, negali taip pat reikalauti, kad minėtą sumą grąžintų oro vežėjas

2015 m. kovo 19 d. trys asmenys Nyderlanduose įsteigtoje kelionių agentūroje Hellas Travel užsisakė vietas skrydžiams iš Eldės į Korfu ir atgal. Šie skrydžiai buvo kelionės paslaugų paketo, už kurį buvo sumokėta Hellas Travel, dalis. Skrydžius turėjo vykdyti Graikijoje įsteigta bendrovė Aegean Airlines, kuri dėl to buvo sudariusi susitarimą su Kipre įsteigta bendrove G.S. Charter Aviation Services: Aegean Airlines už užmokestį suteikė tam tikrą vietų skaičių G.S. Charter Aviation Services. G.S. Charter Aviation Services pardavė šias vietas tretiesiems asmenims, tarp kurių buvo Hellas Travel.

Tačiau likus kelioms dienoms iki sutartos išvykimo datos Hellas Travel informavo tuos tris keleivius, kad jų skrydžiai atšaukti. Iš tiesų, Aegean Airlines nusprendė nebevykdyti skrydžių į / iš Korfu dėl galimybės gauti su Hellas Travel iš anksto nustatytą kainą nebuvimo. 2016 m. rugpjūčio 3 d. Hellas Travel buvo iškelta bankroto byla. Ji negrąžino pinigų už lėktuvo bilietus tiems trims keleiviams.

Šie keleiviai pareiškė ieškinį Rechtbank Noord-Nederland (Šiaurės Nyderlandų apylinkės teismas, Nyderlandai); šis teismas įpareigojo Aegean Airlines sumokėti jiems fiksuoto dydžio kompensaciją dėl atšaukto skrydžio pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl keleivių teisių.

Vis dėlto apylinkės teismas nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo, susijusio su už bilietus sumokėtų pinigų grąžinimu. Šiuo klausimu tas teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą. Jis siekė išsiaiškinti, ar keleivis, kuris pagal Direktyvą dėl kelionių paslaugų paketų turi teisę kreiptis į kelionės organizatorių dėl sumos, sumokėtos už lėktuvo bilietą, grąžinimo, pagal Keleivių teisių reglamentą gali reikalauti, kad minėtą sumą grąžintų oro vežėjas.

Teisingumo Teismas vakar dienos sprendime pabrėžė, kad vien to, jog egzistuoja teisė į grąžinimą, išplaukianti iš Direktyvos dėl kelionių paslaugų paketų nuostatų, pakanka, kad keleivis, kurio skrydis yra kelionės paslaugų paketo dalis, neturėtų galimybės reikalauti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas pagal Keleivių teisių reglamentą grąžintų pinigus už lėktuvo bilietus. Teisingumo Teismas mano, kad net jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas nesiekė visiškai pašalinti keleivių, kurių skrydis yra kelionės paslaugų paketo dalis, iš Keleivių teisių reglamento taikymo srities, jis vis dėlto siekė jų atžvilgiu išsaugoti pakankamą apsaugą užtikrinančios sistemos, kuri buvo anksčiau sukurta pagal Direktyvą dėl kelionių paslaugų paketų, poveikį.

Tai reiškia, kad atitinkamai iš reglamento ir direktyvos kylančios teisės į už bilietus sumokėtos sumos grąžinimą nesumuojamos. Tokia kumuliacija gali lemti nepagrįstą perteklinę atitinkamo keleivio apsaugą, o tai kenkia skrydį vykdančiam oro vežėjui, nes kyla rizika, kad jis turės iš dalies prisiimti kelionių organizatoriui tenkančią atsakomybę.

Ši išvada darytina ir tuo atveju, kai kelionių organizatorius yra finansiškai nepajėgus grąžinti už bilietą sumokėtos sumos ir nesiėmė jokių priemonių, kad toks grąžinimas būtų užtikrintas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pabrėžia, kad direktyvoje, be kita ko, numatyta, jog kelionių organizatorius turi pateikti pakankamai garantijų, galinčių užtikrinti, kad sumokėti pinigai nemokumo ar bankroto atveju bus grąžinti. Be to, Teisingumo Teismas primenė savo jurisprudenciją, pagal kurią direktyvoje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkeltais į nacionalinės teisės aktus tik tada, jeigu jais pasiekiamas rezultatas – kelionių organizatoriaus nemokumo atveju keleiviui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grąžinimas. Jeigu taip nėra, atitinkamas keleivis bet kuriuo atveju turi galimybę pareikšti ieškinį atitinkamai valstybei narei dėl atsakomybės už žalą, kuri jam buvo padaryta dėl Sąjungos teisės pažeidimo.

ES Teisingumo Teismo informacija