Konstitucijai prieštarauja CPK nuostata, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje privalo surašyti advokatas

Konstitucinis Teismas kovo 1 dieną priimtu nutarimu pripažino, kad Civilinio proceso kodekso (CPK) 306 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad apeliacinį skundą civilinėje byloje gali surašyti tik advokatas (išskyrus šioje dalyje numatytus atvejus), prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu nustačius reikalavimą, kad apeliacinį skundą surašytų advokatas, asmens teisė kreiptis į teismą, be kita ko, į aukštesnės instancijos teismą, pernelyg apribojama, nes tuo atveju, kai asmuo neturi galimybių kreiptis į advokatą, o valstybės garantuojama teisinė pagalba jam neteikiama, jis negali paduoti apeliacinio skundo.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Teisės kreiptis į bent vienos aukštesnės instancijos teismą negalima dirbtinai suvaržyti ar paneigti, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės nebuvo tinkamai apgintos pirmosios instancijos teisme, teisė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą būtų neproporcingai apribota. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti priimto, bet neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos kiekvienam asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba apskritai būtų neįmanoma. Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė ir tai, kad pagal Konstituciją teisė turėti advokatą, kaip viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų reguliuojant konstitucinės teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apeliacinės instancijos teismui įgyvendinimą, negali būti paversta šią konstitucinę teisę varžančia pareiga, ypač tiek, kad būtų paneigta galimybė pasinaudoti pačia teise.

Konstitucinis Teismas išaiškino, jog ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, taip pat nurodytos tam tikros šios taisyklės išimtys, kai tokį skundą gali surašyti asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja sau arba artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui), taip pat tam tikrais atvejais kiti nurodyti subjektai. Šis reikalavimas taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims visų kategorijų civilinėse bylose, neatsižvelgiant į bylos sudėtingumą ar jos apimtį, tiek dėl teisės klausimų, tiek ginčijant faktines aplinkybes, tiek skundžiant visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek jo dalį. Taigi, norėdamas paduoti bet kokį apeliacinį skundą, net ir nesudėtingoje byloje arba tik dėl faktinių aplinkybių nustatymo, asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusio artimojo giminaičio, pagal ginčytą nuostatą buvo verčiamas kreiptis į advokatą. Konstitucinis Teismas pastebėjo, kad tokio reikalavimo nėra nustatyta apeliacinio skundo pateikimui kituose teisminiuose procesuose (baudžiamajame procese, administracinių bylų procese, administracinių nusižengimų teisenoje): nors reikalavimai apeliaciniam skundui šių kategorijų bylose yra iš esmės panašūs į keliamus civilinėse bylose, apeliacinį skundą gali surašyti ir pats jį teikiantis asmuo.   

Spręsdamas dėl tokio teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas minėtą CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, kad apeliacinį skundą surašo advokatas, įvertino kaip apeliacinio skundo padavimą ribojančią sąlygą, nes aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo neturintis fizinis asmuo ar tokį išsilavinimą įgijusio darbuotojo neturintis juridinis asmuo pats savo byloje surašyti apeliacinio skundo negali, o jeigu pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį per nurodytą terminą nesikreipia į advokatą, jis negali paduoti apeliacinio skundo ir pradėti apeliacinio proceso byloje. Taigi asmenų, kurie kreiptis į advokatą negali, be kita ko, dėl finansinių priežasčių arba nenori dėl to, kad byla nėra sudėtinga, arba dėl to, kad faktines bylos aplinkybes pats asmuo žino geriau, galimybės įgyvendinti konstitucinę teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą civilinėse bylose yra apribotos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatytas modelis nėra toks, kad sudarytų prielaidas visiems asmenims, siekiantiems paduoti apeliacinį skundą, veiksmingai užtikrinti ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimą: pagal šį įstatymą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, be kita ko, apeliaciniam skundui surašyti, gali gauti ne visi asmenys ir ne visose civilinėse bylose. Fiziniai asmenys, neatitinkantys sąlygų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, kaip antai tie, kurių turtas ir metinės pajamos bent kiek viršija Vyriausybės nustatytą turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti, taip pat juridiniai asmenys jokiais atvejais civilinėse bylose negali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba apeliaciniam skundui surašyti. Taigi fiziniai ir juridiniai asmenys (fiziniai asmenys – neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo arba jį įgijusių artimų giminaičių; juridiniai asmenys – neturintys tokį išsilavinimą įgijusių darbuotojų), kurie neturi teisės gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, norėdami įgyvendinti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą civilinėje byloje, privalo kreiptis į advokatą ir už jo paslaugas mokėti savo lėšomis, taip patirdami tam tikrą finansinę naštą, kuri daliai asmenų gali būti nepakeliama.

Be to, kaip pažymėta Konstitucinio Teismo nutarime, įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas civilinio proceso santykius, privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, taip pat asmens konstitucinės teisės į tinkamą teismo procesą, be kita ko, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų. Tuo tarpu nei CPK 318 straipsnio 1 dalyje, kurioje reglamentuojama pareiga pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, nei kitose CPK nuostatose jokie reikalavimai, tarp jų ir kreiptis į advokatą ar turėti atitinkamą teisinį išsilavinimą, nėra keliami kitai bylos šaliai, privalančiai pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstoma nuomonė dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Taigi ginčytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, bylos šalims nustatytos nevienodos sąlygos dalyvauti apeliacinės instancijos procese, sudaromos prielaidos pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kurių neužtikrinus civilinis procesas negali būti laikomas tinkamu.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytoje CPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatyta tokia teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo tvarka, pagal kurią teisė turėti advokatą yra paversta pareiga. Dėl šios pareigos daliai asmenų, ypač tiems, kurių turto ir metinių pajamų lygis bent kiek viršija Vyriausybės nustatytąjį, kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tampa itin sunku, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma. Taigi konstitucinė asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, kad būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neproporcingai apribota, o kai kuriais atvejais paneigta pačios šios teisės esmė. Tokiu teisiniu reguliavimu užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą. Todėl Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ginčyta CPK 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

LR Konstitucinio Teismo informacija