Teismai

LAT: dirbtinai proceso šalies ar jos atstovo kuriamas teisėjų nušalinimas negali sudaryti pagrindo abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu bei juos nušalinti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė nutartį, kuria atmetė kaip akivaizdžiai nepagrįstą prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ir prieš procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą nušalinti ją išnagrinėjusios kolegijos narius.

Kasatorės prašyme nurodoma, kad ji pateikė skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (Komisija) dėl drausmės bylų kėlimo dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams. Pasak jos, šių teisėjų kolegija prieš tai netenkino jos prašymo nušalinti kolegijos narį, 2016 m. dalyvavusį teisėjų atrankos kolegijoje, kuri priėmė jos kasacinį skundą kitoje byloje. Skunde, teikiamame Komisijai, nurodoma, kad teisėjai galimai padarė šiurkštų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) normų pažeidimą, kurio negalima ištaisyti. Kaip nurodė kasatorė, teisėjai, susipažinę su pateikto skundo turiniu, bus neigiamai nusiteikę jos atžvilgiu, nebus nepriklausomi.

Kasacinis teismas dar kartą priminė, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui (teisėjams); nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau; kasaciniame procese, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys pareikšti nušalinimą teisėjui (teisėjams) gali iki teismo posėdžio pradžios.

Pažymėtina, kad nušalinimas teisėjams nebuvo pareikštas ir nušalinimo pagrindu nurodoma aplinkybė – skundas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai – neegzistavo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taigi, niekaip negalėjo daryti įtakos teisėjų apsisprendimui dėl bylos baigties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, kurios pagrindu norima nušalinti jau bylos nagrinėjimą iš esmės užbaigusią teisėjų kolegiją, atsirado pačios kasatorės iniciatyva. „Skundo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai padavimas negali būti prilygintas vėliau sužinotai aplinkybei CPK 68 straipsnio prasme. Jau išnagrinėjus bylą iš esmės ieškovės paduotas skundas yra ne vėliau sužinota, o jos pačios sukurta aplinkybė. Kitoks aiškinimas reikštų tai, kad toleruojama situacija, kai bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje savo skundo dėl bylą nagrinėjančių teisėjų, paduoto Teisėjų etikos ir drausmės komisijai ar bet kuriai kitai institucijai, pagrindu galėtų nevaržomai, taigi neribotai šalinti teisėjus taip manipuliuodamas teismo sudėtimi ir (ar) teismo procesu“, – nurodė kasacinis teismas.

Sąvoka „vėliau sužinotas nušalinimo pagrindas“ negali būti aiškinama taip, kad sudarytų galimybę manipuliuoti teismu ir teismo procesu, ji, be kita ko, reikštų ir teismo nepriklausomumo pažeidimą. Nušalinimo institutas skirtas proceso dalyvių teisei į nešališką ir teisingą teismą užtikrinti ir negali būti įrankis piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis dirbtinai sukuriant nušalinimo pagrindą. Svarbu įvertinti, ar proceso dalyvio reiškiamas nušalinimas teismui iš tikrųjų pagrįstas aplinkybėmis, galinčiomis sukelti pagrįstų abejonių teisėjų nešališkumu. Pažymėtina, kad kasatorės nušalinimo prašymuose tokių aplinkybių akivaizdžiai nėra. Kasatorės skundą dėl, jos manymu, šių teisėjų galimai padarytų teisėjo etikos pažeidimų yra kompetentinga priimti Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Tačiau sprendžiant dėl nagrinėjamo nušalinimo prašymo pagrįstumo buvo prieita išvada, kad nėra absoliučiai jokio pagrindo nurodytas su nutarties priėmimu susijusias aplinkybes vertinti kaip keliančias abejonių ją priėmusių teisėjų nešališkumu.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija

Back to top button