Eglė Nemeikštytė apie „Blockchain”: smarkiai keisis ir teisininkų darbo specifika

Nors blokų grandinė (angl. Blockchain) bei virtualios valiutos pirmą kartą dienos šviesą išvydo jau prieš dešimtmetį, dar visai neseniai apie tai buvo girdėjęs retas lietuvis. Ir nors tiek verslui, tiek teisininkams vis dar sunku suvokti, kaip mūsų kasdienines operacijas pakeis naujos kartos technologijos, decentralizuotos duomenų bazės ir kriptovaliutos, Lietuva pasaulyje jau pasižymėjo kaip technologiškai pažangi valstybė – pagal pirminius kriptovaliutos siūlymus (angl. initial coin offering, ICO) pritrauktą pinigų sumą šiemet atsilikome tik nuo JAV ir Kinijos, be to, sausį Vilniuje atsidarė vienas iš keturių pasaulyje esančių tarptautinių „Blockchain” centrų. Apie šios technologijos perspektyvas bei reikšmę teisei ir teisininkams pasakojo VU Teisės fakulteto absolventė ir šio centro vadovė Eglė Nemeikštytė.

Kas apskritai yra „Blockchain” technologija ir kuo ji unikali?

Paprastai tariant, tai metodas keistis verte ir informacija. Jei techniškiau – tam tikra duomenų bazė, kurioje saugomi įrašai. Tradiciškai informacija saugoma centralizuotose duomenų bazėse, pavyzdžiui, banke apie jūsų turimas lėšas. „Blockchain” technologijos atveju, visi įrašai saugomi decentralizuotoje duomenų bazėje, kitaip tariant, visuose tos bazės dalyvių kompiuteriuose. Toks metodas yra daug saugesnis, nes tradiciškai nulaužus centrinę duomenų bazę galima iš karto pakeisti įrašus joje, o decentralizuotoje bazėje, net nulaužus vieną iš dalyvių, įrašai kitose duomenų bazėse nepasikeičia. Todėl labai greitai galima atsekti, kokie tikrieji įrašai. Aš mėgstu sakyti, jog paprastam vartotojui nebūtina tiksliai suprasti, kas yra „Blockchain”, daug svarbiau žinoti, kur ją galima panaudoti ir kokias problemas technologija gali išspręsti. Juk, pavyzdžiui, dažnas žmogus negalėtų apibūdinti, kas yra internetas, nors visi juo naudojasi.

Kur ši technologija panaudojama šiuo metu ir kokios jos perspektyvos ateityje?

Populiariausias būdas – vertės, pinigų perdavimas. Technologija buvo pradėta naudoti prieš dešimtmetį, pirmas praktinis jos veikimo pavyzdys ir buvo kriptovaliutos pervedimas. Dabar ji naudojama įvairiose srityse. Kalbant apie viešąjį sektorių, Kanadoje kaip tik vykdomas projektas, kai piliečiai gali realiu laiku stebėti, kaip valstybė leidžia pinigus. Estijos vyriausybė šiuo metu aiškinasi, kaip „Blockchain” pritaikyti balsavimui, kadangi šioje bazėje balsavimo rezultatų negalėtum taip paprastai pakeisti, tam reikėtų labai didelės kompiuterių galios. Na, o kalbant apie privatų sektorių, kol kas populiariausias būdas – tarptautinė prekyba, tiekimo grandinės srityje. Būtent joje yra labai daug skirtingų subjektų, kurie turi savo centralizuotas duomenų bazes, todėl tarptautinės prekybos procesai, pavyzdžiui, prekių išsiuntimas iš vienos valstybės į kitą, yra brangūs ir ilgai užtrunka. Taip pat šiuo metu technologija jau naudojama ir sveikatos, energetikos, žaidimų srityje. Manoma, kad vien JAV iki 2025 apie 10 % vidaus BVP sudarys su „Blockchain” technologija susijusios transakcijos.

Kuo „Blockchain” technologija gali praversti teisininkams?

Teisininkams ši technologija ir jos panaudojimo būdai yra labai svarbūs, šiuo metu kuriasi visiškai nauja teisės ir teisės ekspertų šaka, jie gilinasi į tokenomiką ir aiškinasi, kaip pritaikyti galiojančios teisės aktus šiai naujai sričiai. Ateityje bus svarbu ir pakeisti galiojančius įstatymus, nes technologija tam tikrų teisės aktų laikymąsi užtikrina savaime. Teisininkams svarbu suprasti, kokia yra šios technologijos specifika ir kaip ji galėtų pakeisti dabartinę sistemą, tam tikrais atvejais net ir teisinę. Be to, gali būti, kad netrukus tam tikrus juridinius faktus mes nustatysime remdamiesi „Blockchain” išsaugotais nuomenimis.

Kaip šiuo metu „Blockchain” technologija reglamentuojama teisiškai?

Apskritai teisininkai ir reguliatoriai į šitą technologiją pažvelgė prieš maždaug 2-3 metus, o teisės aktai yra priimti keliose valstybėse, pavyzdžiui Maltoje, taip pat Japonijoje. Tačiau tai nacionaliniai, ne tarptautiniai instrumentai. Taip pat Europos Komisija vis labiau dairosi į „Blockchain” technologiją, liepos pradžioje buvo atidarytas naujas skyrius DG CONNECT direktorate, kuris atsižvelgia į technologijos vystymą. Be to, Europos Parlamentas yra pareiškęs nuomonę apie „Blockchain”, tačiau iki tarptautinio reguliavimo laukia dar labai ilgas kelias. Be to, Blockchain Centre mes nemanome, kad reiktų labai skubėti reguliuoti. Juk ši technologija ir verslas, kuris ja naudojasi, neveikia vakuume, jiems taikoma egzistuojančių teisės aktų analogija, todėl reguliuoti konkrečios technologijos savaime nereikia. Reikia reguliuoti procesus, kurie vyksta, kai ja naudojamasi. Juk niekas nereguliuoja interneto, bet reguliuoja kaip yra atsiskaitoma nuotoliniu būdu, kaip apsaugomi vartotojai perkantys internetu.

Turint omenyje, kad „Blockchain” yra decentralizuota duomenų bazė, ar galima ją panaudoti nusikalstamai veikai ir kaip tai suvaldyti?

Kaip ir visas technologijas, taip ir blockchain galima panaudoti tiek geram, tiek blogam tikslui, tačiau teisėsaugos institucijoms vis daugiau sužinant apie blockchain technologiją, panaudoti ją blogiems tikslams tampa vis sudėtingiau. Sistemoje mes galime atsekti visas asmens padarytas transakcijas, net su trečiosiomis, ketvirtosiomis šalimis. Nepaisant to, sistemoje nėra identifikuojamas asmuo, kuris siunčia lėšas, dėl to gali atsiverti durys nusikalstamai veikai. Vis tik jau yra priimti teisės aktai, numatantys, kaip atlikti pinigų plovimo prevencijos procedūras, kurių turi laikytis biržos, keičiančios kriptovaliuitą į vietinę valiutą. Ateityje, be abejo, tie subjektai bus identifikuojami ir aiškiai matysime, kaip keliauja pinigai, bus nustatyta, už kokią veiklą reikės pateikti dokumentus, pagrindimus ir pan. Šiuo metu, jei yra identifikuojama kokio nors asmens nelegali veika, tai labai pravartu teisėsaugos institucijoms, nes identifikavus asmenį ir jo kriptovaliutų piniginę, galima matyti visas jo transakcijas ir visus tinklus, kur jis siuntė valiutą. Teisėsaugos institucijos, ypač Europolas, jau dabar yra įgudusios naudotis technologija ir identifikavusios didelius klanus, ankstyvojoje technologijos fazėje pradėjusius naudotis technologija nelegaliems tikslams.

Kokie pakeitimai turi būti įvykdyti nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje, kad „Blockchain” būtų naudojama masiškai ir be trukdžių?

Kiekvienam verslui labai svarbus teisinis aiškumas, svarbu žinoti, kokius teisės aktus taikyti ir kaip jie paveiks verslą. Kadangi tiek nedaug žmonių vis dar žino, kaip veikia ši technologija, egzistuoja ir prieštaringos nuomonės, todėl dažniau verslai renkasi tas jurisdikcijas, kuriose yra teisinis aiškumas. Didžiausi neaiškumai kyla kai jauni verslai renka kapitalą savo veiklai vykdyti. Šis procesas vadimas pirminiu kriptovaliutos siūlymu arba ICO (angl. initial coin offering). Iš pradžių neaiškumas buvo labai didelis, tačiau dabar viskas keičiasi, net finansų ministerija yra paskelbusi gaires, kaip tai daryti sklandžiai ir teisėtai. Lietuvos teisininkai jau ne vienai kompanijai padėjo tai įgyvendinti, todėl šalis tapo ta jurisdikcija, kurioje kompanijos svarsto rinkti kapitalą. Tačiau vis dar yra specifinių klausimų, keliančių neaiškumų. Žvelgiant giliau į technologinius aspektus suprastume, kad „Blockchain” sistemoje vertė yra perduodama tokenų pagalba, jie yra vertės išraiška. Kokias teises turi tokeno turėtojai, priklauso nuo to, kaip jis kvalifikuojamas teisiniu požiūriu, ar tai yra įmonės platformoje naudojama kriptovaliuta (angl. utility token) ar vertybinių popierių leidimo požymių turinti kriptovaliuta (angl. security token). Nuo rūšies priklauso, kokie reikalavimai bus taikomi. Tai apsunkina virtualios valiutos naudojimą, kadangi tam tikri apskaitos reikalavimai dubliuojasi su pačios technologijos atliekama apskaita, šiuo metu veikiantys teisės aktai yra dažnai pertekliniai. Šie ir kiti klausimai ateityje turi būti išspręsti ir tai iš esmės pakeis visą finansinę sistemą bei jos reguliavimą.

Kaip dėl šios technologijos pasikeis teisininkų darbo specifika per artėjančius penkerius ar dešimt metų?

Aš manau, kad darbo specifika smarkiai pasikeis. Visų pirma, reikės nuolat daug mokytis, pačiam sugalvoti, kaip taikyti įstatymus naujai ir nežinomai sričiai, kadangi nei viename vadovėlyje, byloje, įstatyme ar kodekse nebus atsakymų. Verslas ir technologiniai procesai yra daug greitesni, nei įstatymų leidėjas, o kur tiksliai jie pasuks ateityje, nuspėti negalime. Dėl to teisininkai turės būti dar greitesni, gudresni, suprasti ne tik teisinius procesus ir teisės aktus, bet ir pačią technologiją, veikimo principus, kad galėtų nustatyti, kokią teisės analogiją taikyti. Kad galėtų tinkamai patarti klientui, teisininkas privalės būti priešakyje, domėtis pasaulinėmis tendencijomis, verslu, finansais, rinkomis ir technologijomis.

Kaip „Blockchain” technologijos reguliavimo kontekste atrodo Lietuva?

Lietuva atrodo puikiai, tai yra natūralu, kadangi mes turime nemažai šią technologiją naudojančių verslų, pritraukusių daug kapitalo. Atsižvelgdamos į tai, valstybės institucijos sukluso jau praeitais metais. Kaip technologija veikia ir kaip prižiūrėti verslą, kuris ją taiko transakcijoms, stebi tiek Lietuvos bankas, tiek finansų ministerija. Lietuvos banko iniciatyva blokų grandinės technologiją šalies bei užsienio įmonės nuo kitų metų galės išbandyti „LBChain“ bandomosios aplinkos platformoje (ang. Sandbox), kur tiesiai iš reguliatorių gaus techninę ir teisinę pagalbą. Tiesa, dar nėra priimtų teisės aktų išskirtinai šiai technologijai, tačiau yra gairės, kaip turėtų veikti kapitalo pritraukimas technologijos vystymui. Be to, galioja visi kiti, tiek duomenų apsaugos, tiek pinigų plovimo prevencijos teisės aktai. Juk toks verslas veikia toje pačioje teisinėje aplinkoje, kaip ir kiti verslai.

Lietuva pagal šiemet per pirminius kriptovaliutos siūlymus (ICO) pritrauktą pinigų sumą pirmauja Europoje ir lenkia tokias kriptovaliutų srityje įsitvirtinusias valstybes, kaip Singapūras ar Šveicarija. Kaip tai nutiko?

Tam yra daug priežasčių, galėčiau išskirti dvi pagrindines. Visų pirma, Lietuvoje nėra didelės kapitalo rinkos ir, nors lietuviai verslūs žmonės, finansavimą pritraukti yra pakankamai sudėtinga. Taigi ICO buvo naujas būdas pritraukti kapitalą, kadangi kompanijos pamatė, jog, panaudojusios šį technologinį sprendimą, gali gauti nemažą finansavimą. Kitas svarbus aspektas – Lietuva visada save pozicionavo kaip finansinių technologijų (angl. FinTech) valstybę, jau prieš keletą metų esame pritraukę tokias su technologijomis dirbančias tarptautines kompanijas, kaip Nasdaq, Barclays, Western Union. Ten dirba daug lietuvių, kurie įgijo globalios patirties, o ta patirtis padėjo vystyti savo startuolius ir verslą.

Ar šioje srityje jaučiama konkurencija tarp Lietuvos ir kitų valstybių?

Konkurencija tarp valstybių jaučiama tiek Europoje, tiek globaliai. Visos valstybės supranta, kad didžiausią pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas sukurs technologinės kompanijos. Nebent valstybė turi daug vertingų išteklių, pavyzdžiui, naftos, tačiau mes jų neturime. Tad savo produktą galime kurti tik per pridėtinę vertę ir tenka nuspręsti, ar norime būti pigios darbo jėgos valstybė, ar pažangių technologijų, kurių vertė yra didesnė. Tai Lietuva šiuo metu tikrai turi visas galimybes iššokti šioje srityje ir pritraukti tarptautines kompanijas, yra labai konkurencingame kelyje. Tačiau tiek Estija, Malta, Nyderlandai, tiek Jungtinė Karalystė nesnaudžia, jos aktyvios ir daro viską, kad pritrauktų investicijas į savo šalis.

Lietuva turi vieną iš keturių „Blockchain” centrų pasaulyje. Kaip šis centras veikia ir kaip padeda verslui?

Šis tarptautinis centras veikia globaliame tinkle kartu su kitais centrais Kinijoje, Australijoje ir Kolumbijoje. Būtent Lietuvos centras yra pirmasis Europoje, kuris padeda surasti investuotojus ar partnerius įmonėms, ieškančioms galimybių pritraukti kapitalą savo projektams arba norinčioms pradėti veiklą kitose rinkose, pavyzdžiui, Azijoje ar Australijoje. Taip pat į mus kreipiasi tradicinės kompanijos, sprendžiančios tam tikras verslo problemas ir tam planuojančioms pritaikyti blokų grandinės technologiją. Be to, vykdome visuomenės švietimą – organizuojame renginius, kviečiame apsilankyti ekspertus, kurie domisi šia technologija, o ir mažiau apie ją žinančius žmones. Svarbu paminėti, kad tai ne tik lietuviams skirtas centras, o taip pat ir užsienio kompanijoms, kurios veikia Lietuvoje ir čia yra perkėlusios dalį savo verslo operacijų, taip pat toms, kurios nori užkariauti ES rinką iš Lietuvos.