KT: Seimo kancleris iš pareigų atleistas nepažeidžiant Konstitucijos
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu neprieštaraujančiais Konstitucijai pripažino Seimo 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. XIV 2504 „Dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ (Seimo 2024 m. kovo 21 d. nutarimas) ir Seimo statuto 217 straipsnį (su 2003 m. lapkričio 11 d. pakeitimu) tiek, kiek jame nenustatytas konkretus terminas, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas jo atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas, ir kiek laiko turi būti skiriama pareigūnui, kuriuo reiškiamas nepasitikėjimas, tinkamai pasiruošti ir pateikti savo paaiškinimams.
Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą. Pareiškėjas kreipėsi sustabdęs administracinės bylos dėl Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų teisėtumo nagrinėjimą.
Pareiškėjas prašė ištirti, ar Seimo 2024 m. kovo 21 d. nutarimas pagal priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijos 75 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams. Pareiškėjo teigimu, Seimo posėdyje pristatant nepasitikėjimo Seimo kancleriu klausimą, be kita ko, buvo nurodyti ir kitokie nepasitikėjimo juo pagrindai, neišvardyti 74 Seimo narių 2024 m. kovo 19 d. pasirašytame pareiškime dėl nepasitikėjimo M. Gelbūda. Pareiškėjo nuomone, Seimo kanclerio iš anksto neinformavus apie tuos papildomus nepasitikėjimo pagrindus, jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą buvo apsunkinta. Be to, pareiškėjo vertinimu, M. Gelbūdai buvo skirtas itin trumpas terminas pasiruošti Seimo posėdžiui, kuriame buvo svarstomas Seimo nepasitikėjimo juo klausimas.
Vertindamas ginčyto Seimo 2024 m. kovo 21 d. nutarimo atitiktį Konstitucijos 75 straipsniui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo kancleris yra atleidžiamas iš pareigų laikantis parlamentinės procedūros, kuri nėra tapati teismo procesui. Seimui svarstant nepasitikėjimo savo paskirtu ar išrinktu pareigūnu klausimą, Seimo nariai nėra ribojami nepasitikėjimo pareiškimo iniciatorių pateiktų argumentų ir (ar) jų nurodytų aplinkybių, jie turi teisę išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, siekdami pagrįsti savo nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo nepasitikėjimo pareiškimui.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad M. Gelbūdai pasirengti Seimo posėdžiui, kuriame buvo svarstomas Seimo nepasitikėjimo juo klausimas, buvo skirtas itin trumpas terminas. Konstitucinis Teismas nurodė, kad pagal Seimo statutą Seimo kancleriui, kaip Seimo kanceliarijos vadovui, yra pavesta užtikrinti Seimo ir jo struktūrinių padalinių organizacinį, dokumentinį ir informacinį aptarnavimą, vykdyti kitas jam nustatytas funkcijas, taigi Seimo kanclerio teisinis statusas pagal pareigų pobūdį skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų, kurie pagal Konstitucijos 75 straipsnį iš pareigų gali būti atleidžiami, kai Seimas pareiškia jais nepasitikėjimą, teisinio statuso. Ginčyto Seimo nutarimo priėmimo aplinkybės rodo, kad M. Gelbūda buvo nedelsiant informuotas apie Seimo narių pareiškimą dėl nepasitikėjimo juo ir apie Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl jo atleidimo iš pareigų. Jam buvo sudaryta reali galimybė pasiruošti Seimo posėdžiui, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimas juo, šiame posėdyje pateikti Seimui savo paaiškinimus ir atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo. Kartu buvo užtikrinta galimybė Seimo nariams atlikti pareigą įvertinti pareigūno veiklą ir išreikšti pritarimą ar nepritarimą nepasitikėjimo pareiškimui.
Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo kancleriui buvo užtikrintos iš Konstitucijos 75 straipsnio kylančios tinkamo teisinio proceso garantijos.
Pareiškėjas taip pat prašė ištirti, ar Konstitucijos 75 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams neprieštarauja Seimo statuto 217 straipsnis tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nenustatyta, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas jo atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas, ir kiek laiko turi būti skiriama jam tinkamai pasiruošti ir pateikti Seimui savo paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, protingas terminas vykdant pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą turėtų būti tiesiogiai įtvirtintas Seimo statute, konkrečiai – jo 217 straipsnyje.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad, pagal Seimo statuto 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, esant aplinkybėms, dėl kurių subjektai, turintys teisę motyvuotai siūlyti atleisti pareigūną, raštu išreiškia nepasitikėjimą juo, pareigūno atleidimo procedūra yra pradedama nedelsiant – pareigūnas turi būti nedelsiant informuojamas apie Seimo narių pareiškimą dėl nepasitikėjimo ir Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl jo atleidimo iš pareigų, tam, kad jam būtų suteikta reali galimybė pasiruošti šiam posėdžiui ir jame dalyvauti.
Taigi nėra pagrindo teigti, kad Seimo statute, būtent jo 217 straipsnyje, tiesiogiai turi būti įtvirtintas konkretus terminas, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie Seimo posėdį, kuriame bus svarstomas jo atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas.
Vadinasi, Seimo statuto 217 straipsnyje nėra pareiškėjo nurodytos legislatyvinės omisijos – tokios teisinio reguliavimo spragos, kurią draudžia Konstitucija. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Seimo statuto 217 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 75 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.
Konstitucinio Teismo informacija
