ESTT: valstybės narės gali numatyti, kad spaudos publikacijų leidėjai turi teisę į teisingą atlygį, kai suteikia internetinių paslaugų teikėjams leidimą naudoti jų publikacijas
Skaitmeninių technologijų raida iš esmės pakeitė žiniasklaidos sektorių, ypač spaudos sektorių, kuris susiduria su naudotojų įpročių pokyčiais, spaudos publikacijų internete paslaugų plėtra ir naujų skaitmeninių kanalų konkurencija. Šie pokyčiai lėmė drastišką leidėjų pajamų sumažėjimą, sukeldami grėsmę jų verslo modeliui ir esminiam vaidmeniui demokratinėse visuomenėse. Siekiant išspręsti šią problemą, buvo imtasi kelių teisėkūros iniciatyvų, tarp jų – Direktyva dėl autorių teisių skaitmeninėje bendrojoje rinkoje. Šioje direktyvoje spaudos publikacijų leidėjams yra nustatyta konkreti gretutinė teisė dėl informacinės visuomenės paslaugų teikėjų internete naudojamų jų spaudos publikacijų, suteikianti jiems galimybę, be kita ko, leisti arba uždrausti tokį naudojimą.
talijos teisės aktų leidėjas perkėlė šią direktyvą į nacionalinę teisę, numatydamas publikacijų leidėjams teisę į teisingą atlygį už jų publikacijų naudojimą internete ir tvarką, kuria siekiama užtikrinti tokį naudojimą. Taigi pagal Italijos teisės aktus paslaugų teikėjai įpareigojami vesti derybas su leidėjais dėl tokio atlygio, neribojant derybų metu turinio matomumo paieškos rezultatuose, ir pateikti duomenis, reikalingus tokio atlygio dydžiui apskaičiuoti. Be to, pagal minėtus teisės aktus pavedama Ryšių reguliavimo tarnybai (AGCOM) nustatyti to atlygio skaičiavimo kriterijus, nesutarimo atveju nustatyti tokį atlygį ir užtikrinti, kad paslaugų teikėjai laikytųsi jiems tenkančios pareigos informuoti, taip pat skirti sankcijas.
2023 m. AGCOM, remdamasi šiais nacionalinės teisės aktais, apibrėžė kriterijus, leidžiančius nustatyti teisingą atlygį už informacinės visuomenės paslaugų teikėjų internete naudojamas spaudos publikacijas.
Vienas iš šių paslaugų teikėjų Meta Platforms Ireland pateikė ieškinį Lacijaus regiono administraciniam teismui (Italija), prašydamas panaikinti aptariamą sprendimą. Meta ginčijo to sprendimo ir minėtų Italijos teisės aktų suderinamumą su Sąjungos teise, konkrečiai – su direktyva ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje garantuojama laisve užsiimti verslu. Taigi nacionalinis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, kad šis patikrintų nacionalinės teisės aktų suderinamumą su Sąjungos teise.
Teisingumo Teismo didžioji kolegija konstatavo, kad direktyva siekiama suteikti leidėjams išimtines teises atgaminti ir padaryti savo publikacijas viešai prieinamas, kartu paliekant valstybėms narėms diskreciją užtikrinti direktyvos įgyvendinimą. Šiomis aplinkybėmis spaudos publikacijų leidėjų teisė į teisingą atlygį yra leistina, su sąlyga, kad šis atlygis yra ekonominis atlygis už paslaugų tiekėjams suteiktą leidimą atgaminti šias publikacijas arba padaryti jas viešai prieinamas ir kad šie leidėjai gali atsisakyti suteikti tokį leidimą arba jį suteikti nemokamai. Be to, paslaugų tiekėjams negali būti nustatyta mokėjimo pareiga, kai jie tokių publikacijų nenaudoja. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar Italijos teisės aktai atitinka šias sąlygas.
Paslaugų teikėjams nustatyti įpareigojimai pradėti derybas su leidėjais, neribojant turinio matomumo derybų laikotarpiu, ir pateikti duomenis, būtinus atlygiui apskaičiuoti, taip pat yra leistini, nes jie gali užtikrinti šių derybų sąžiningumą ir taip prisidėti prie leidėjų apsaugos tikslo. Iš tiesų tik paslaugų teikėjai turi informacijos, leidžiančios įvertinti spaudos publikacijų naudojimo internete ekonominę vertę, kaip antai pajamas, kurios buvo gautos arba galėjo būti gautos naudojant tokias publikacijas. Todėl leidėjai, palyginti su minėtais paslaugų teikėjais, atsiduria silpnoje derybinėje pozicijoje, kiek tai susiję su teisingo atlygio nustatymu. Be to, dėl pareigos neriboti publikacijų matomumo vykstant deryboms leidžiama užkirsti kelią daryti spaudimą leidėjams arba nuslėpti ekonominę naudą, kuri gaunama naudojant jų spaudos publikacijas.
Pagal Italijos teisės aktus AGCOM suteiktos prerogatyvos yra leistinos, nes jomis siekiama užtikrinti veiksmingą leidėjams suteiktų teisių įgyvendinimą.
Galiausiai Teisingumo Teismas konstatavo, kad šie įpareigojimai kartu su AGCOM įgaliojimais skirti sankcijas yra paslaugų teikėjų laisvės užsiimti verslu apribojimas. Vis dėlto jis konstatavo, kad šis apribojimas atrodo pateisinamas ir proporcingas atsižvelgiant į Sąjungos teisės tikslus užtikrinti veiksmingą ir teisingą autorių teisių rinką bei sudaryti leidėjams sąlygas susigrąžinti investicijas, reikalingas jų publikacijų gamybai, tačiau tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Teisingumo Teismas ypač pažymėjo, kad tokių įpareigojimų nustatymas paslaugų teikėjams leidžia nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp laisvės užsiimti verslu, viena vertus, ir intelektinės nuosavybės teisės bei teisės į žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kita vertus.
ES Teisingumo Teismo informacija





