Irmantas Jarukaitis: ES vertybės nėra deklaratyvios, jos – teisiškai privalomos
Š. m. balandžio 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme lankėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjas prof. dr. Irmantas Jarukaitis. Jis susitiko su teismo bendruomene diskusijai apie Europos Sąjungos teisės raidą, jos vertybinius pagrindus ir nacionalinių teismų vaidmenį, užtikrinant veiksmingą šios teisės taikymą. Susitikimo metu daug dėmesio skirta pastarųjų metų ESTT praktikai, plėtojančiai Europos Sąjungos steigimo sutarties (ESS) 2 ir 19 straipsnių turinį, teisėjų nepriklausomumo principo elementus, taip pat prejudicinio sprendimo procedūros reikšmei.
Susitikimą I. Jarukaitis pradėjo pranešimu, kuriame pabrėžė, kad Europos integracija nėra vien ekonominis ar institucinės sąrangos projektas. Jo teigimu, būtent šios vertybės apibrėžia pačios Europos Sąjungos, kaip bendros teisės sistemos, tapatybę ir nėra vien deklaratyvios – jos yra teisiškai privalomos ir įgyvendinamos per konkrečius teisės principus bei teismų praktiką.
„Europos Sąjunga visų pirma yra vertybinė bendruomenė, kurios pamatas – pagarba žmogaus orumui, demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms“, – akcentavo ESTT teisėjas.
Svarbi diskusijos ašis – nacionalinių teismų vaidmuo ES teisės sistemoje. Pasak I. Jarukaičio, ES teisei reikia nacionalinių teismų, o nacionaliniams teismams reikia ES teisės.
„Europos Sąjungos teisė veikia decentralizuotai – didžioji dalis bylų, kuriose taikoma ES teisė, nagrinėjama nacionaliniuose teismuose. Dėl šios priežasties nacionaliniai teismai nėra tik vidaus teisės taikytojai – jie kartu yra ir ES teismai, vykdantys bendrą funkciją kartu su ESTT“, – pažymėjo pranešėjas, apibendrindamas šių dviejų lygmenų tarpusavio priklausomybę.
Aptariant institucinę sąrangą, išskirtas teismų nepriklausomumo principas. Teisėjas pabrėžė, kad teismų nepriklausomumas nėra vien nacionalinės konstitucinės teisės klausimas – tai struktūrinė ES teisės sąlyga, kylanti iš ESS 19 straipsnio. Ši nuostata įpareigoja valstybes nares užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą visose srityse, kuriose taikoma ES teisė, o tai neįmanoma be nepriklausomų ir nešališkų teismų.
Diskusijoje taip pat daug dėmesio skirta prejudicinio sprendimo procedūrai, įtvirtintai SESV 267 straipsnyje. Ji apibūdinta kaip kertinis teismų dialogo mechanizmas. Šis dialogas tarp ESTT ir nacionalinių teismų, pasak ESTT teisėjo, yra esminė visos ES teisminės sistemos veikimo sąlyga.
„Prejudicinio sprendimo procedūra leidžia užtikrinti vienodą ES teisės aiškinimą visose valstybėse narėse ir kartu saugo jos autonomiją bei veiksmingumą“, – pažymėjo I. Jarukaitis.
Prof. dr. Irmantas Jarukaitis atkreipė dėmesį ir į naujausią ESTT praktiką, kurioje vis ryškiau plėtojamas ES vertybių turinys. Pabrėžta, kad teisinės valstybės principas, demokratija ar pagrindinės teisės nėra abstrakčios kategorijos – jos įgyja konkretų turinį per teismų sprendimus ir gali būti vertinamos kaip teisiškai įpareigojančios normos.
„ES vertybės apibrėžia ne tik bendrą politinę kryptį, bet ir konkrečius teisinius įsipareigojimus valstybėms narėms“, – teigė teisėjas.
Susitikimo metu išryškėjo bendra išvada – ES teisės sistema gali veikti tik esant nuosekliam ir abipusiu pasitikėjimu grindžiamam teismų bendradarbiavimui. Nacionaliniai teismai, veikdami kartu su ESTT, užtikrina ne tik vienodą teisės aiškinimą, bet ir pačių ES vertybių apsaugą tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu.
Tokie susitikimai, pasak LVAT bendruomenės, prisideda prie gilesnio ES teisės suvokimo ir stiprina teisminį dialogą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą teisės taikymą visoje Europos Sąjungoje.
LVAT per savo 25 veiklos metus ir 22 metus Lietuvos narystės ES – 57 kartus kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimais.
