KT: Civilinio proceso kodekso nuostata, susijusi su galimybe atnaujinti civilinį procesą Konstituciniam Teismui priėmus atitinkamą baigiamąjį aktą, neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažino Civilinio proceso kodekso (CPK) 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas fizinis asmuo su individualiu konstituciniu skundu į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, motyvuodamas tuo, kad Konstitucinio Teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarime pareiškėjo ginčytas teisinis reguliavimas nebuvo pripažintas prieštaravusiu Konstitucijai, atmetė jo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje prašė ištirti, ar Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, Konstitucijos viršenybės principams neprieštarauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta galimybė atnaujinti civilinį procesą tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas individualų konstitucinį skundą, nepripažįsta įstatymo prieštaraujančiu Konstitucijai, tačiau pateikia iš esmės kitokį teisės akto išaiškinimą nei bendrosios kompetencijos teismai nagrinėtoje civilinėje byloje ir toks išaiškinimas turi esminę reikšmę nagrinėtai civilinei bylai.

Pareiškėjo teigimu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nenumačius galimybės tokiu atveju atnaujinti civilinio proceso, yra pažeidžiama Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises teisme, užkertamas kelias teismui priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą, taip pažeidžiant Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, Konstitucijos viršenybės principus.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje ir 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas, kuriuo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo – tai Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui). Įstatymų leidėjas, nustatydamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindus, privalo įstatyme įtvirtinti tokį Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatytą bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą.

Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia tam tikrus teisinius padarinius, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra res judicata, turi prejudicinę reikšmę, jie iš naujo neįrodinėjami. Bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant, be kita ko, užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo.

Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti Konstituciją, savo jurisprudencijoje pateikti oficialią Konstitucijos nuostatų sampratą kyla iš pačios Konstitucijos: kad galėtų nustatyti, ar tiriami teisės aktai (jų dalys) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir priimti sprendimą, Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus oficialiai aiškinti ir tiriamus teisės aktus, ir minėtus aukštesnės galios teisės aktus. Kiekvienas Konstitucinio Teismo nutarimas sudaro vieną visumą, jo visos sudedamosios dalys yra tarpusavyje susijusios. Visus teisėkūros subjektus saisto Konstitucinio Teismo jurisprudencija, joje (Konstitucinio Teismo aktų motyvuojamosiose dalyse) suformuota oficialioji konstitucinė doktrina – Konstitucijos nuostatų (Konstitucijos normų ir principų) oficiali samprata (oficialus išaiškinimas), kiti Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyti teisiniai argumentai. Pagal Konstituciją, visi Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose aiškinama Konstitucija – formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto ir teisę kuriančias, ir teisę taikančias institucijas, neišskiriant nė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal ginčytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujinamas tada, kai Konstitucinis Teismas išnagrinėja Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą ir įstatymą ar kitą Seimo priimtą aktą, Respublikos Prezidento aktą, Vyriausybės aktą (ar jo (jų) dalis), kurio (kurių) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, pripažįsta prieštaraujančiu (prieštaraujančiomis) Konstitucijai. Pagal ginčytą teisinį reguliavimą, nėra galimybės atnaujinti bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), proceso, kai Konstitucinis Teismas išnagrinėja Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, tačiau įstatymą ar kitą Seimo priimtą aktą, Respublikos Prezidento aktą, Vyriausybės aktą (ar jo (jų) dalis), kurio (kurių) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, pripažįsta neprieštaraujančiu (neprieštaraujančiomis) Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu grindžiamas prašymas atnaujinti procesą yra pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 367 straipsnio 1 dalis (2019 m. liepos 16 d. redakcija)). Be to, ginčytas teisinis reguliavimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte buvo įtvirtintas atsižvelgiant į Seimo 2019 m. kovo 21 d. priimtą Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2004, kuriuo, Konstitucijos 106 straipsnį papildžius nauja 4 dalimi, o Konstitucijos 107 straipsnį – nauja 3 dalimi, Konstitucijoje buvo įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas.

Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį minėtoms Konstitucijos nuostatoms ir principams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jis CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte buvo nustatytas įstatymų leidėjui įgyvendinant jam iš Konstitucijos kylančią pareigą įstatyme įtvirtinti konkretų ‒ Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatytą ‒ įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindą, kuriuo, kaip minėta, siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti tas Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktas neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, protingumo, Konstitucijos viršenybės principams.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą iš esmės išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priima nutarimą, kuriame aiškina Konstituciją ir (ar) tiriamą teisės aktą (jo dalį), t. y. formuoja oficialiąją konstitucinę doktriną, saistančią visus teisę kuriančius ir taikančius subjektus, neišskiriant nė teismų. Taigi į oficialiąją konstitucinę doktriną (be kita ko, į konstitucinę doktriną, Konstitucinio Teismo suformuotą pagal individualų konstitucinį skundą iš esmės išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje, kurioje atitinkamas teisės aktas pripažįstamas neprieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams) teismai turi atsižvelgti vykdydami teisingumą, be kita ko, spręsdami dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo.

Šioje byloje yra pareikštos dvi atskirosios nuomonės: teisėjo Tomo Davulio ir teisėjų Vytauto Mizaro ir Algio Norkūno.

Konstitucinio Teismo informacija