KT: Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, susijusios su galimybe pateikti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas (KT) šios dienos nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos bausmės vykdymo ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjos (fizinio asmens) individualų konstitucinį skundą. Pareiškėja prašė ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 4 dalims neprieštarauja BPK 452 straipsnio 1 dalis (2011 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad pareiškimą ar teikimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo galima paduoti tik tol, kol nuteistasis baigs atlikti paskirtą bausmę arba kol baigsis laikas, kuriam atidėtas bausmės vykdymas.
Pareiškėjos teigimu, ginčytu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas socialinės lygybės principas, nes asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta bauda, ją sumokėjęs atsiduria blogesnėje teisinėje padėtyje, palyginti su asmeniu, delsiančiu baudą sumokėti, – taip jis praranda BPK 452 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę kreiptis į kasacinį teismą su pareiškimu atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Pareiškėjos nuomone, nenustačius ginčyto teisinio reguliavimo išimčių, asmeniui, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta bauda ir kuris įvykdė šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – sumokėjo baudą, tačiau mano, kad baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas netinkamai, užkertamas kelias pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta teise, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, o kasaciniam teismui – įvykdyti teisingumą ir ištaisyti teismų galimai padarytą klaidą.
Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis visų asmenų lygybės principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Pagal Konstituciją, be kita ko, jos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, tarp asmenų nesant tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį šių asmenų teisių apimtis skirtųsi ne dėl objektyvių aplinkybių, ir kad asmuo, nesilaikantis įstatymo reikalavimų, turėtų daugiau galimybių pasinaudoti tam tikra teise negu tas, kuris jų laikosi.
Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatęs tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla, nustatydamas sąlygas, kuriomis paduodamas pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir tokio pareiškimo padavimo terminą, paisydamas Konstitucijos, be kita ko, konstitucinių asmenų lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principų, teisingumo ir protingumo reikalavimų, ir atsižvelgdamas į bausmių vykdymo ypatumus, turi sudaryti vienodas galimybes asmenims, kuriems paskirta baudos bausmė, pasinaudoti teise paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir negali dirbtinai suvaržyti ar nepagrįstai pasunkinti asmens, kuris paklūsta įstatymo reikalavimams ir per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, įvykdo paskirtą baudos bausmę, teisės pasinaudoti įstatyme įtvirtinta minėta galimybe.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta baudos bausmė, įstatymu nustatyta teise, esant BPK 451 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, gali pasinaudoti tik tol, kol nėra sumokėjęs baudos, o baudą sumokėjęs iškart praranda šią įstatymu nustatytą teisę.
Vadinasi, ginčytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos tokioms situacijoms, kai asmuo, kuriam paskirta baudos bausmė, paklusdamas įstatymo reikalavimams, per įstatymo ar teismo nustatytą terminą, taip pat ir iki jam sueinant, ją įvykdo ir todėl praranda teisę paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudos bausmę ar jos neįvykdo per nustatytą terminą, tokią teisę išsaugo.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, visais atvejais susiedamas ginčytoje BPK 452 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo pabaigą su bausmės vykdymo pabaiga, neatsižvelgė į baudos bausmės vykdymo ypatumus. Tokiu teisiniu reguliavimu buvo suvaržytas ir nepagrįstai pasunkintas asmenų, kurie nevengia vykdyti baudos bausmės, įstatymo suteiktos teisės išimtiniais atvejais paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo įgyvendinimas, taip sudarytos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos, jos 29 straipsnio, kylantį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nukrypta nuo iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisingumo imperatyvo.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad ginčyta BPK 452 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje, nustatant terminą pareiškimui dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo paduoti, neatsižvelgta į baudos bausmės vykdymo ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netyrė ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 ir 4 dalims.
Konstitucinio Teismo informacija
