Metinė mediatoriaus veiklos ataskaita leis pirmą kartą objektyviai įvertinti mediacijos apimtis Lietuvoje
Nuo 2026 m. sausio 1 dienos įsigaliojo paskutinis 2024 m. birželio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos Mediacijos įstatymo pakeitimo etapas, numatantis naują pareigą mediatoriams – metinių veiklos ataskaitų teikimą Lietuvos mediatorių rūmams (LMR).
Nuo šių metų įsigalioję pakeitimai numato, kad Lietuvoje veiklą vykdantys mediatoriai, išskyrus teisėjus, kasmet iki kovo 1 d. turi informacinėje sistemoje „Teisis“ pateikti per praėjusius metus vykdytų mediacijų skaičių ir pagal pateiktą klasifikatorių nurodyti jų rūšį. Papildomai mediatoriai gali pateikti ir informaciją apie šių mediacijų baigtį. Ataskaitą teikti privaloma net jei per ataskaitinį laikotarpį mediatorius paslaugų neteikė. LMR yra atsakingi už šių ataskaitų tvarkymą ir savalaikį viešą jų apibendrintų duomenų paskelbimą. Kasmet iki balandžio 1 dienos Lietuvos mediatorių rūmai savo interneto svetainėje skelbs apibendrintą ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais mediatorių įvykdytas mediacijas.
Lietuvoje iki šiol nėra patikimų duomenų apie bendrą kasmet įvykstančių mediacijų skaičių. Metinėse veiklos ataskaitose informaciją apie valstybės finansuojamas mediacijas kasmet pateikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Nacionalinė teismų administracija, pristatydama metinę Teismų ataskaitą, epizodiškai duomenimis apie vykdomų mediacijų apimtis dalijasi kitos institucijos, pavyzdžiui Valstybinis patentų biuras, Probacijos tarnyba ar Lietuvos administracinių ginčų komisija. Tačiau bendrai Lietuvoje vykdomų mediacijų, ypač teikiamų privačiai, skaičius iki šiol nebuvo fiksuojamas. Duomenų apie privačiai teikiamas mediacijas skaičių trūkumą pastebėjo ir 2022 m. pristatytos, pagal Teisingumo misterijos užsakymą atliktos, „Privalomosios mediacijos šeimos ginčuose galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos“ rengėjai. Ataskaitoje be kita ko buvo rekomenduota rinkti metines mediatorių, įrašytų į Lietuvos mediatorių sąrašą, veiklos ataskaitas.
Su statistinių duomenų apie mediacijas trūkumu, ypač apie privačiai vykdomas, susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos valstybės. Europos Sąjungos institucijos, vertindamos 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų poveikį mediacijos plėtrai ir realiam jos naudojimui bendrai Europoje ir atskirose Valstybėse narėse ne kartą yra atkreipusios dėmesį apie statistinių duomenų rinkimo svarbą ir net pateikusios rekomendacijas kaip tokius duomenis rinkti, užtikrinant mediacijos konfidencialumo principą. Tikimasi, kad nuo 2026 metų įsigaliojusi naujovė leis realiai įvertinti mediacijos apimtis Lietuvoje ir efektyviau planuoti mediacijos plėtrą.
Pasak Lietuvos mediatorių rūmų Pirmininkės Indrės Kasiulaitės, „Metinė mediatoriaus veiklos ataskaita nėra mediatorių kontrolės priemonė ir nėra skirta individualiai vertinti mediatorių veiklos apimtis ar rezultatus. Tai instrumentas, leidžiantis matyti mediaciją kaip visumą – jos apimtį, raidą ir vietą teisinėje sistemoje. Mane ypač džiugina tendencija, ryškėjanti pastaraisiais metais, kad Lietuva yra valstybė dažnai viena pirmųjų diegianti naujoves mediacijos srityje, kurios tikslingai orientuotos į mediacijos skatinimą, efektyvumo gerinimą ir tvarios mediacijos ekosistemos kūrimą. Per pastarąjį dešimtmetį, skaičiuojant nuo „Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijos“ patvirtinimo 2015 metais, Lietuva septynmyliais žingsniais žengia plėtodama mediaciją. Tačiau iki šiol neturėjome priemonės realiai įvertinti, kokią įtaką teisėkūros, mediacijos skatinimo ir viešinimo priemonės daro mediacijos naudojimui. Ši naujovė pagaliau leis objektyviai vertinti mediacijos taikymo mastą Lietuvoje, stebėti tendencijas bei pagrįsti mediacijos svarbą viešosios politikos ir teisėkūros procesuose.“
Lietuvos mediatorių rūmai atkreipia dėmesį, kad mediatorių pateikiama informaciją ypač reikšminga. Mediatoriams itin svarbu tiksliai nurodyti mediacijos rūšį pasirenkant ginčų kategoriją ar subkategoriją. Šie ataskaitos duomenys leis identifikuoti, kuriose ginčų srityse mediacija taikoma aktyviausiai, o kur jos potencialas dar nėra pakankamai išnaudotas. „Teisingai pasirinktos mediacijos kategorijos sudaro pagrindą duomenimis grįstiems sprendimams – tiek planuojant mediacijos skatinimo priemones, tiek vertinant jos plėtros kryptis atskirose teisės srityse“, – pažymi LMR Pirmininkė.
Ne mažiau svarbi ir antroji, neprivaloma ataskaitos dalis – informacija apie įvykdytų mediacijų baigtį.„Duomenys apie tai, ar mediacija baigėsi taikiu susitarimu, ar procesas nutrūko šalių sprendimu, mediatoriaus iniciatyva ar dėl kitų priežasčių, leidžia matyti realią mediacijos dinamiką. Tai padeda suprasti, kaip mediacija veikia praktikoje, o ne tik fiksuoti formalius skaičius, todėl viliamės, kad mediatoriai, suprasdami šių duomenų reikšmę, pildydami ataskaitą savanoriškai pateiks ir informaciją apie jų vykdytų mediacijų pabaigos pagrindus. “, – teigia LMR Pirmininkė. Bendrai ši informacija ypač svarbi formuojant ilgalaikę mediacijos politiką ir stiprinant mediacijos vaidmenį teisinėje sistemoje.
Lietuvos mediatorių rūmai rekomenduoja mediatoriaus metinę veiklos ataskaitą užpildyti nelaukiant termino pabaigos (t.y. kovo 1 d.) ir vadovaujantis parengta instrukcija bei rekomendacija. Siekdami užtikrinti sklandų ir savalaikį ataskaitų teikimą, Lietuvos mediatorių rūmai parengė „Metinės mediatoriaus veiklos ataskaitos pateikimo TEISIS sistemoje instrukciją“ ir „Rekomendaciją dėl metinių mediatorių veiklos ataskaitų pildymo“, kurias mediatoriai gali rasti Lietuvos mediatorių rūmų interneto svetainėje.
Tekstą parengė LMR Pirmininkė Indrė Kasiulaitė
