KT: Seimo nutarimas „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ prieštarauja Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo įstatymui

Konstitucinis Teismas (KT) šios dienos nutarimu pripažino, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. XV-502 „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą. Pareiškėjos teigimu, ginčytas Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai, kadangi juo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo neatitinka vieno iš konstitucinių reikalavimų, keliamų asmenims, siekiantiems eiti šias pareigas, – jis neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išskirtinumą valstybės valdžios institucijų sistemoje reikalavimai kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus reglamentuojami pačioje Konstitucijoje, būtent jos 103 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, joje įtvirtinant reikalavimą turėti 10 metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

Spręsdamas dėl ginčyto Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo atitikties Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad joje įtvirtintas reikalavimas pretendentams į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas turėti 10 metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą yra neatsiejamai susijęs su šioje dalyje įtvirtintu reikalavimu turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagal kurį į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas gali būti teikiami asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kurį sudaro nuosekliai baigtos dvipakopės teisės krypties universitetinės studijos, t. y. įgyti teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikaciniai laipsniai, arba vienpakopės (vientisosios) teisės krypties studijos, kai tęstinumu susiejamos pirmosios ir antrosios pakopų universitetinės studijos. Taigi ir Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinio darbo stažas yra toks darbo stažas, kuris kaupiamas nuo tada, kai asmuo įgyja Konstitucinio Teismo teisėjo pareigoms eiti būtiną teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti teisinį darbą pagal teisininko specialybę, t. y. darbą, kuriam atlikti būtinas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas.

Pagal Konstituciją, Seimo narys yra profesionalus politikas, t. y. toks Tautos atstovas, kuriam darbas Seime yra jo profesinė veikla. Konstitucijos 56 straipsnyje (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), kuriame yra nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti Seimo nariais, nėra nustatyti kokie nors profesinės patirties ar išsilavinimo reikalavimai, be kita ko, jiems nėra keliamas reikalavimas būti įgijus aukštąjį išsilavinimą (juo labiau aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ar turėti kokios nors profesinės patirties.

Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu, atsižvelgiant į Seimo Pirmininko teikimą, J. Sabatauskas paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju. Iš kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus J. Sabatausko biografijos duomenų anketos, pridėtos prie Seimo nutarimo „Dėl Juliaus Sabatausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projekto, matyti, kad nuo 2003 m., kai universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, J. Sabatauskas nedirbo kito darbo, išskyrus Seimo nario.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog tai, kad kokį nors darbą dirba asmuo, įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą (universitetinį arba neuniversitetinį), nereiškia, kad toks darbas vien dėl to yra teisinis. Seimas yra Tautos atstovybė, viena pagrindinių jo funkcijų yra įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba. Tačiau tai, kad Seimo nariai užsiima įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba, taip pat dalyvauja vykdant kitas klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas, net jeigu jie yra įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nereiškia, kad jie dirba Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytą teisinį darbą ir kaupia šioje dalyje nurodytą teisinio darbo stažą.

Seimo nario veikla ir darbas pagal teisininko specialybę yra iš esmės skirtingos profesinės veiklos. Seimo nariai yra profesionalūs politikai, darbas Seime yra jų profesinė veikla. Seimo narių vykdant šią profesinę veiklą priimami sprendimai, kuriais organizuojamas bendras žmonių gyvenimas visuomenėje, yra politiniai sprendimai, grindžiami politiniais susitarimais ir kompromisais. Tačiau Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę yra toks darbas, kurį gali dirbti tik aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys ir kurio negali dirbti asmenys, neturintys tokio išsilavinimo. Seimo nario veikla nėra Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisinis darbas pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms eiti nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad nei Seimo nario veikla apskritai, nei Seimo nario veikla kuriame nors Seimo struktūriniame padalinyje, kurį sudaryti gali tik Seimo nariai, be kita ko, veikla Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, negali būti prilyginama Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodytam teisiniam darbui ir dėl to, kad siekiančiajam eiti šias pareigas pagal Konstituciją nėra keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šioje konstitucinės justicijos byloje ginčytu Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas Seimo narys J. Sabatauskas, kuris nuo 2003 m., kai universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, nedirbo teisinio darbo, neturi Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nurodyto teisinio darbo pagal teisininko specialybę ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

Vadinasi, ginčytu Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimu Konstitucinio Teismo teisėju paskyręs asmenį, neturintį teisinio darbo pagal teisininko specialybę ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo, Seimas nesilaikė Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas skirti tik tokį asmenį, kuris turi šioje nuostatoje nurodytą stažą, suponuojantį reikiamą šioms pareigoms profesinę patirtį.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai.

Konstitucinis Teismas nutarime taip pat konstatavo, kad iš esmės tapati įtvirtintajai Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalyje nuostata yra ir Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje.

Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje konstatavęs, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 103 straipsnio 3 daliai, remdamasis tais pačiais argumentais Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas prieštarauja Konstitucinio Teismo įstatymo 5 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinio Teismo informacija