LAT: skolininko gauta nauda, kaip nukentėjusios šalies nuostoliai, esant ikisutartinei atsakomybei priteisiama tik išimtiniais atvejais
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių, kilusių iš preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties neįvykdymo, atlyginimo. Byloje buvo sprendžiama, kokiu būdu turi būti apskaičiuojami nuostoliai, kai viena šalis nepagrįstai atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, o kita dėl to patiria žalą.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad kai šalių derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir šį savo ketinimą sukurti sutartinius teisinius santykius šalys įformina preliminariąja sutartimi, šaliai, kuri neįvykdo preliminariosios sutarties, yra taikomos sutartinės civilinės atsakomybės taisyklės.
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad, pažeidus preliminariąją sutartį, gali būti taikomi keli skirtingi nuostolių apskaičiavimo būdai, pvz., nukentėjusi šalis gali prašyti priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimą, įrodinėti prarastos galimybės piniginę vertę arba remtis lyginamojoje sutarčių teisėje žinomais subjektyviuoju ir objektyviuoju nuostolių apskaičiavimo metodais.
Tuo tarpu skolininko gautos naudos pripažinimas nukentėjusios šalies nuostoliais pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 2 dalį galimas tik išimtiniais atvejais. Tokia priemonė gali būti taikoma tada, kai neįmanoma apskaičiuoti nuostolių dydžio kitais kasacinio teismo praktikoje pripažintais būdais arba kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės nei tinkamas sutarties įvykdymas, pvz., konfidencialumo pareiga ar sąžininga konkurencija. Be to, tais atvejais, kai atsakovas, neteisėtai nutraukęs preliminariąją sutartį, praėjus trumpam laiko tarpui sudaro naują pagrindinę sutartį ir parduoda daiktą už didesnę kainą, ši kaina gali būti laikoma vienu iš įrodymų, pagrindžiančių daikto rinkos kainą preliminariosios sutarties nutraukimo metu, – šios aplinkybės yra aktualios apskaičiuojant ieškovo nuostolį objektyviuoju metodu. Šis kasacinio teismo išaiškinimas svarbus siekiant išlaikyti civilinės atsakomybės kompensacinį pobūdį ir užkirsti kelią neproporcingam atsakomybės taikymui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nuostoliai buvo apskaičiuoti taikant netinkamą metodą. Teismas nurodė, kad byloje turėjo būti taikomas ne skolininko gautos naudos institutas, o objektyvusis nuostolių apskaičiavimo metodas, nustatant skirtumą tarp preliminariojoje sutartyje sulygtos daikto kainos ir daikto rinkos kainos preliminariosios sutarties nutraukimo metu, o šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui.
Dėl nustatytos teisės taikymo klaidos žemesnės instancijos teismų sprendimai buvo panaikinti, o byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
