ESTT, atsižvelgdamas į Danijos Viešojo būsto įstatymą, paaiškino, kokios situacijos gali būti laikomos diskriminacija dėl etninės kilmės
Pagal Danijos Viešojo būsto įstatymą reikalaujama patvirtinti plėtros planus, skirtus iki 2030 m. sausio 1 d. sumažinti viešųjų šeimos būstų procentinei daliai vadinamosiose „pertvarkos“ teritorijose (anksčiau vadintose „sudėtingomis geto teritorijomis“). Tai rajonai, kuriems būdinga nepalanki socialinė ir ekonominė padėtis, kalbant apie nedarbo, nusikalstamumo, išsilavinimo ir (arba) vidutinių pajamų lygį, tai pat tai, kad per pastaruosius penkerius metus šiose teritorijose „imigrantų ne iš Vakarų šalių ir jų palikuonių“ procentinė dalis viršijo 50 %.
Įgyvendinant plėtros planus, susijusius su „pertvarkos teritorijomis“, esančiomis Slegelsės savivaldybės Ringparken rajone ir Kopenhagos Mjølnerparken rajone, dalis viešųjų šeimos būstų, esančių šiose teritorijose, nuomos sutarčių buvo nutrauktos ar turėjo būti nutrauktos. Kai kurie nukentėję nuomininkai ginčijo šias priemones nacionaliniame teisme, visų pirma manydami, kad kriterijai, susiję su „imigrantų ne iš Vakarų šalių ir jų palikuonių“ proporcine dalimi, įtvirtina tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl etninės kilmės, draudžiamą pagal Sąjungos teisę. Danijos teismas, nagrinėjantis bylas, šiuo klausimu kreipėsi į Teisingumo Teismą.
Dėl klausimo, ar Danijos įstatyme įtvirtinta tiesioginė diskriminacija, Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamas kriterijus, atrodo, yra lemiamas nustatant „pertvarkos teritorijas“, kuriose turi būti sumažintas viešųjų šeimos būstų skaičius. Vis dėlto nacionalinis teismas turės išnagrinėti, ar šiuo kriterijumi nustatomas skirtingas požiūris, pagrįstas daugumos šių teritorijų gyventojų etnine kilme ir dėl to jų gyventojams taikomas mažiau palankus požiūris nei panašių gyvenamųjų zonų, kuriose „imigrantų ne iš Vakarų šalių ir jų palikuonių“ dalis neviršija 50 %, gyventojams.
Teisingumo Teismo didžioji kolegija paaiškino, kad sąvoka „etninė kilmė“ grindžiama daugeliu elementų, kaip antai pilietybe, religija, kalba, kultūra ir tradicijomis, taip pat gyvenimo aplinka. Ji nustatoma remiantis veiksnių visuma. Nei asmens ar jo tėvų pilietybės, nei gimimo šalies kriterijus savaime nėra pakankamas pagrindas preziumuoti asmens priklausymą etninei grupei. Vien tai, kad teisės aktuose įtvirtintas bendrasis kriterijus apima kelias etnines kilmes, savaime nereiškia, kad šis kriterijus negali būti tiesiogiai ar neatsiejamai susijęs su atitinkamų asmenų etnine kilme. Be to, tokios aplinkybės, kaip tokių teisės aktų parengiamieji darbai, gali padėti konstatuoti, kad nagrinėjamas kriterijus įtvirtina tiesioginę diskriminaciją dėl etninės kilmės.
Dėl galimo mažiau palankaus požiūrio taikymo Teisingumo Teismas mano, kad dėl jo „pertvarkos teritorijų“ gyventojams gali padidėti rizika, kad jų nuomos sutartys bus nutrauktos prieš terminą ir taip jie praras savo būstą. Ši rizika atrodo didesnė nei kitose gyvenamosiose zonose, kuriose socialinė ir ekonominė situacija yra panaši, bet imigrantų procentinė dalis neviršija minėtame įstatyme numatytos ribos. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad tam tikrų apibūdinimų, vartojamų teisės aktuose ar jų rengimo dokumentuose, įžeidžiamasis ar stigmatizuojamasis pobūdis taip pat gali rodyti tam tikros etninės kilmės grupių asmenims taikomą mažiau palankų požiūrį.
Jeigu nacionalinis teismas nuspręs, kad šis įstatymas neįtvirtina tiesioginės diskriminacijos, jis dar turės patikrinti, ar jame nenustatoma netiesioginės diskriminacijos. Taip būtų tuo atveju, jei įstatymas, kuris nors iš pažiūros suformuluotas ir taikomas neutraliai, praktiškai lemia tam tikroms etninės grupėms priklausančių asmenų konkrečią nepalankią padėtį. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas priminė, kad tokia konkreti nepalanki padėtis nebūtinai turi būti susijusi tik su viena konkrečia etnine grupe.
Jeigu nacionalinis teismas padarys išvadą, kad aptariamas įstatymas lemia tam tikrą nepalankią padėtį, jis taip pat turės išnagrinėti, ar įstatymu siekiama Danijos vyriausybės nurodyto bendrojo intereso tikslo, t. y. spręsti socialinės sanglaudos ir integracijos problemas Danijos viešojo būsto sistemoje, laikantis proporcingumo principo. Tai, be kita ko, reiškia, kad reikia nustatyti, ar šiuo įstatymu, kuriame numatyta pareiga patvirtinti plėtros planus, siekiama nuosekliai ir sistemiškai skatinti socialinę sanglaudą, nors ši pareiga netaikoma gyvenamosioms zonoms, kurios nuo „pertvarkos teritorijų“ skiriasi tik tuo, kad jų gyventojų dauguma nėra „imigrantai ne iš Vakarų šalių ir jų palikuonys“. Nagrinėjant pateisinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į pagrindinę teisę į būsto neliečiamybę.
ES Teisingumo Teismo informacija
