KT: Baudžiamojo proceso kodekso nuostata, susijusi su nuosprendžio vykdymo atidėjimu, prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 338 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją teismas jokiais atvejais negali atidėti nuosprendžio vykdymo laisvės atėmimu už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, nuteistai nėščiajai ar turinčiam mažamečių vaikų iki trejų metų asmeniui, kuriam tėvų valdžia neapribota, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal sujungtus fizinio asmens individualų konstitucinį skundą ir pareiškėjo Lietuvos apeliacinio teismo prašymą.
Pareiškėjos (fizinio asmens) nuomone, laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėščioms moterims prilygsta kankinimui, sveikatos žalojimui, orumo žeminimui ir žiauriam elgesiui, gali neigiamai atsiliepti nėščios moters ir jos vaisiaus sveikatai ir gyvybei, todėl teisinis reguliavimas, pagal kurį nėščiai moteriai, nuteistai už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas, prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui. Taip pat, pasak pareiškėjos, nėščios moterys, padariusios sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, yra diskriminuojamos, palyginti su kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas padariusiomis nėščiomis moterimis, nes pastarosioms nuosprendžio vykdymas gali būti atidėtas.
Pareiškėjo Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, BPK 338 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas atidėti nuosprendžio vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir turinčiam iki trejų metų amžiaus vaiką, taip pat gali prieštarauti Konstitucijos 21, 29 straipsniams.
Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui reguliuojant baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo santykius, be kita ko, nuosprendžio vykdymo atidėjimo sąlygas, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, teisiniu reguliavimu negali būti paneigiami konstituciniai teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą ir, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje. Teisiniu reguliavimu taip pat negali būti užkertamas kelias teismui paisyti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, kylančio konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, suponuojančio valstybės pareigą užtikrinti, kad taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo santykius, tarp jų – nuosprendžio vykdymo atidėjimo sąlygas, ir atsižvelgdamas į tai, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, teisiniu reguliavimu turi sudaryti tinkamas prielaidas tam, kad teismo priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis būtų įvykdytas, taigi jo vykdymas tam tikram aiškiai apibrėžtam laikotarpiui galėtų būti atidėtas tik išimtiniais atvejais ir esant konstituciškai pateisinamiems pagrindams, kaip antai siekiant užtikrinti konstitucinį vaiko interesų pirmumo imperatyvą – teisę gimti ir vystytis saugioje, be kita ko, nekeliančioje grėsmės sveikatai aplinkoje.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal BPK 338 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, gali nuspręsti, ar atidėti nuosprendžio vykdymą tam tikram laikotarpiui, jei nuosprendžiu asmuo nuteistas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu ir jei nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia arba jei nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų iki trejų metų.
Tačiau ginčytoje tiek, kiek nurodyta, BPK 338 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kada nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas. Vienas iš tokių atvejų – jei asmuo nuteistas už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje.
Vertindamas, ar įstatymų leidėjas, ginčytu teisiniu reguliavimu nustatydamas atvejį, kuriuo nuosprendžio vykdymas negali būti atidėtas, savo konstitucinius įgaliojimus įgyvendino tinkamai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal ginčytą BPK 338 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, net jei nuteistoji pradedant vykdyti nuosprendį yra nėščia arba jei nuteistasis, kuriam tėvų valdžia neapribota, turi mažamečių vaikų iki trejų metų, teismas jokiais atvejais negali priimti sprendimo atidėti nuosprendžio vykdymą, jei minėti asmenys yra nuteisti laisvės atėmimu už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Taigi, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad BPK 338 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos susidaryti situacijoms, kai spręsdamas klausimą dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo vien dėl tos aplinkybės, kad nėščioji arba turintis mažamečių vaikų asmuo, kuriam tėvų valdžia neapribota, laisvės atėmimu yra nuteisti už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, teismas net ir nustatęs, kad neatidėjus nuosprendžio vykdymo gali susidaryti tokios išskirtinės aplinkybės, kurios sukeltų grėsmę gimsiančio vaiko ar nuteistojo turimo mažamečio vaiko interesams, kaip antai teisei gimti ir vystytis saugioje, be kita ko, nekeliančioje grėsmės sveikatai aplinkoje, negalės, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo, vaiko interesų pirmumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo.
Tokiu teisiniu reguliavimu apribojus galimybę teismui atsižvelgti pirmiausia į vaiko interesus ir vertinti visumą aplinkybių, aktualių sprendžiant dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo laisvės atėmimu nuteistai nėščiajai arba turinčiam mažamečių vaikų asmeniui, kuriam tėvų valdžia neapribota, sudaromos prielaidos pažeisti iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies kylantį konstitucinį vaiko interesų pirmumo imperatyvą, iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio, kylančius teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad BPK 338 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją teismas jokiais atvejais negali atidėti nuosprendžio vykdymo laisvės atėmimu už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nurodytus BK 11 straipsnyje, nuteistai nėščiajai ar turinčiam mažamečių vaikų iki trejų metų asmeniui, kuriam tėvų valdžia neapribota, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netyrė ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 21, 29 straipsniams.
Konstitucinio Teismo informacija
