KT: Vyriausybės nutarimas, kuriuo pareigūnui skirta tarnybinė nuobauda, neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas) neprieštarauja Konstitucijai, Vyriausybės įstatymo (1998 m. balandžio 28 d. redakcija) 36 straipsniui, 40 straipsnio 1 daliai (2007 m. birželio 14 d. redakcija), 4 daliai (2013 m. sausio 17 d. redakcija), Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai (2019 m. lapkričio 28 d. redakcija).
Pareiškėjas Regionų administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinės bylos dėl Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas), kuriuo Viešojo saugumo tarnybos vadui R. Pociui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nagrinėjimą.
Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo konstitucingumą pareiškėjas ginčijo, iš esmės remdamasis tuo, kad nagrinėdamas administracinę bylą nustatė, jog Vidaus reikalų ministerija, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl Viešojo saugumo tarnybos vado galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, padarė procedūrinių pažeidimų. Be to, pasak pareiškėjo, nesilaikyta Vyriausybės įstatyme nustatytos teisės aktų priėmimo tvarkos: Vyriausybės Teisės grupė neatliko pakartotinai pateikto ginčijamo Vyriausybės nutarimo projekto dalykinio ir teisinio vertinimo, taip pat klausimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę buvo pateiktas ne prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, nagrinėtas skubos tvarka, to nemotyvuojant, nebalsavus ministrams dėl tokio klausimo įtraukimo.
Konstitucinis Teismas nutarime nurodė, kad reikalavimas Vyriausybei leidžiant teisės aktus laikytis įstatymuose nustatytos teisės aktų priėmimo, be kita ko, jų parengimo, įvertinimo, derinimo, svarstymo, balsavimo dėl jų, tvarkos taikytinas ir individualiems vienkartinio taikymo aktams, kartu pažymėdamas, kad tik esminiai nukrypimai nuo Vyriausybės darbo organizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos teisės aktų leidimo procedūros sudaro pagrindą pripažinti Vyriausybės priimtą individualų vienkartinio taikymo aktą neatitinkančiu iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.
Spręsdamas dėl ginčyto Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad priimant Vyriausybės nutarimus, kuriais skiriamos tarnybinės nuobaudos Vyriausybės į pareigas priimtiems ar paskirtiems pareigūnams, turi būti laikomasi Vyriausybės įstatymo, kitų jos darbo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, o taikant įstatymus, nustatančius su tokių nuobaudų skyrimu susijusias procedūras ir reikalavimus, be kita ko, turi būti atsižvelgta į specialųjį Viešojo saugumo tarnybos, kaip įstaigos prie ministerijos, vado atskaitomybės teisinį reguliavimą.
Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad ginčytas Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas yra individualus vienkartinio taikymo aktas, kuriuo įgyvendinti Vyriausybei įstatymais nustatyti įgaliojimai, atsižvelgus į atitinkamos valdymo srities ministro teikimą skirti įstatymo nustatytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Vyriausybės paskirtam tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo preambulės nuostata, pagal kurią Vyriausybė atsižvelgė į Tarnybinio patikrinimo išvadą ir vidaus reikalų ministro teikimą, aiškintina kaip atspindinti posėdyje išreikštą Vyriausybės narių pritarimą Vyriausybės pasitarime pristatytai ją patvirtinusio vidaus reikalų ministro Tarnybinio patikrinimo išvadai ir ja grindžiamam vidaus reikalų ministro, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Viešojo saugumo tarnybos vadas, teikimui skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, be kita ko, aptartos joje konstatuotų tarnybinių nusižengimų aplinkybės, šiuos nusižengimus padariusio pareigūno kaltė, nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, aptarti konstatuotus tarnybinius nusižengimus padariusio pareigūno pateikti paaiškinimai.
Todėl, Konstitucinio Teismo požiūriu, Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas vertintinas kaip grįstas aplinkybėmis, nustatytomis atliekant tarnybinį patikrinimą dėl galimo nusižengimo, vidaus reikalų ministro pradėtą siekiant užtikrinti vidaus reikalų ministrui pavaldžių valstybės pareigūnų veiklos kontrolę ir atsakomybę. Šį nutarimą pasirašė Ministras Pirmininkas ir vidaus reikalų ministras, taigi, jį priimant išreikšta tiek ministro, kuriam tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Viešojo saugumo tarnybos vadas, tiek jį į pareigas priėmusios ir įgaliojimus skirti tarnybines nuobaudas turinčios kolegialios institucijos – Vyriausybės valia už nustatytus tarnybinius nusižengimus skirti šiam pareigūnui tarnybinę nuobaudą.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad Vyriausybės teisės akto priėmimo procedūros pažeidimais negali būti laikomos ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimo projekto vertinimu Vyriausybės kanceliarijoje ir svarstymu Vyriausybėje, kadangi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo apribota galimybė Vyriausybei visapusiškai išnagrinėti visas reikšmingas nuobaudos skyrimo aplinkybes ir priimti šias aplinkybes atitinkantį sprendimą.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupė, atlikdama dalykinį Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. birželio 22 d. pateikto patikslinto minėto Vyriausybės nutarimo projekto vertinimą, nurodė, kad tikslinant projektą buvo atsižvelgta į visas Teisės grupės pateiktas pastabas. Todėl Konstitucinis Teismas neturi pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo būtinas papildomas Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vertinimas.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal Vyriausybės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės posėdžio metu į tvirtinamą darbotvarkę gali būti įtraukta ir naujų klausimų; šioje dalyje (taip pat Vyriausybės darbo reglamente) nenustatyta jokių Ministro Pirmininko teisės Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti naujų klausimų ribojimų.
Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo, kad priimant Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą iš esmės buvo laikomasi Vyriausybės įstatyme nustatytų Vyriausybės teisės aktų priėmimo procedūrų.
Įvertinęs nurodytus argumentus, Konstitucinis Teismas nerado pagrindo teigti, kad priimant Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimą nesivadovauta Vyriausybės įstatymo 36 straipsniu, 40 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nesilaikyta konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, iš Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkto kylančio reikalavimo priimti teisės aktus neviršijant savo įgaliojimų, nustatytų Konstitucijoje ir įstatymuose. Taip pat teismas neturi pagrindo teigti, kad Vyriausybė nesilaikė Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį Vyriausybė valstybės valdymo reikalus turi spręsti posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vyriausybės 2022 m. birželio 22 d. nutarimas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 95 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Vyriausybės įstatymo 36 straipsniui, 40 straipsnio 1 ir 4 dalims, Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 daliai.
Konstitucinio Teismo informacija
