Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo draudimo peržengti bylos nagrinėjimo ribas iki kaimynų teisių, parduodant kambarį bendrabučio tipo bute
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių draudimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teismo pareigą kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius priminta, kad dispozityviosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju į apeliacinio skundo faktinį pagrindą įėjo aplinkybės, susijusios su netinkamu CK 6.204 straipsnio taikymu, t. y. atsakovė įrodinėjo, kad elektros energijos kainos pokytis rinkoje iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad ši nauja aplinkybė atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Tuo tarpu faktinių aplinkybių, kurios turi būti nustatytos CK 6.228 straipsniui taikyti, ieškovė neįrodinėjo.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 6.228 straipsnį, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir ėmėsi analizuoti aplinkybes, kurios nebuvo įrodinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme ir kuriomis, be kita ko, ieškovė nesirėmė apeliaciniame skunde. Tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti netinkamą CPK 320 straipsnio aiškinimą ir taikymą. Be kita ko, imdamasis nustatyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti CK 6.228 straipsnį, kurios nebuvo įrodinėjamos nei pirmosios instancijos teisme, nei nurodytos ieškovės apeliaciniame skunde, nenustatęs pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir neinformavęs apie tai ginčo šalių, apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu priėmė siurprizinį sprendimą.
______
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės įgyvendinimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.79 straipsnį, kai parduodamas bendrabučio tipo bute esantis kambarys, kuris nėra bendraturčių dalinė nuosavybė, tačiau tokio tipo buto kambarių savininkų bendroji dalinė nuosavybė yra sanitariniai mazgai ir virtuvė, pažymėta, kad tokio pobūdžio gyvenamosios patalpos yra funkciškai ir juridiškai susijusios, todėl jų savininkų teises būtina suderinti laikantis CK nuostatų. Kai perleidžiama tokio tipo patalpa su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis sanitarinėmis patalpomis, apie tai turi būti pranešta kitam bendraturčiui, o nesilaikius šios pareigos, pirkėjo teisės ir pareigos gali būti perkeltos.
Teismų nustatytos nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, t. y. perleidžiamo nekilnojamojo turto specifika, visiškai pagrindžia ieškovės įrodinėtą poziciją, kad atsakovės (pardavėjos) parduotas Kambarys Nr. 2 yra tiesiogiai susijęs su ieškovės interesais, nes šis kambarys per bendrojo naudojimo patalpas (tualetą, vonią ir koridorių) funkciškai yra neatskiriamai susijęs ir su ieškovės nuosavybės teise turimu Kambariu Nr. 1. Kadangi atsakovė (pardavėja) neinformavo ieškovės apie ketinimą perleisti savo dalį ne bendraturčiui teisės aktų nustatyta tvarka, tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nusprendė tenkinti patikslintą ieškinį ir perkelti pirkėjo teises bei pareigas ieškovei.
Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, kasaciniame skunde nurodant argumentus, susijusius su ieškovės praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumu, tokie kasacinio skundo argumentai kasaciniame teisme nevertinami ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisakė, nes šioje byloje tik atsakovai, kaip materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinti šalis, atsiliepime į ieškinį turėjo teisę nurodyti su ginčo dalyku susijusius materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriais jie siekė paneigti pareikšto ieškinio pagrįstumą.
_____
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje ( bylos Nr. 2AT-42-697/2025) dėl bendrovės vadovo administracinio nusižengimo konstatuota, kad bendrovės vadovas atsako už jo atostogų metu nelegaliai dirbusius užsieniečius. Vadovas, neperdavęs savo įgaliojimų kitam asmeniui, atsako už padarinius, kuriuos lėmė jo neveikimas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, įskaitant ir su darbo santykiais susijusių klausimų sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi I. P., būdamas bendrovės vadovas ir atsakingas už bendrovės kasdienę veiklą, per savo atostogas nepaskyrė jį pavaduojančio asmens, turinčio įgaliojimus spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimą, dėl to du užsieniečiai dirbo nelegaliai, taip I. P. neatsargiai dėl nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą. Todėl teisėjų kolegija pripažino žemesniųjų teismų išvadas pagrįstomis bei atitinkančiomis tiek teisinį reguliavimą, tiek ir teismų praktiką.
