LVAT 25-mečio konferencija: Europos ir nacionalinės administracinės justicijos jungtys

2025 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „25-eri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos metai. Europos ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos sąveikos stiprinimas“, skirta pažymėti ketvirtį amžiaus veiklos sukaktį institucijos, kuri nuo pat savo įsteigimo tapo kertiniu akmeniu administracinės justicijos Lietuvoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) buvo įsteigtas 1999 m. sausio 14 d. priėmus Administracinių teismų įsteigimo įstatymą, o veiklą pradėjo 2001 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį LVAT išaugo į modernų, europinį teismą, aktyviai dalyvaujantį teismų dialoge su Europos Sąjungos Teisingumo Teismu (ESTT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismu (EŽTT), formuojant žmogaus teisių apsaugos standartus ir stiprinant teisės viršenybės principą.
Konferenciją pradėjo ESTT prezidentas prof. dr. Koen Lenaerts, savo pranešime „Tiltas tarp dviejų pasaulių – prejudicinių sprendimų procedūra“ pabrėžęs nacionalinių teismų, ypač aukščiausiųjų, svarbą užtikrinant vienodą ES teisės taikymą. Jis išskyrė LVAT indėlį į prejudicinio dialogo kultūrą.
„Nacionaliniai teismai yra pirmoji gynybos linija, o kartu ir paskutinė instancija, sauganti asmens teises, kylančias iš ES teisės“,– pažymėjo jis.
EŽTT viceprezidentas dr. Arnfinn Bårdsen savo pranešime „Subsidiarumas ir pasidalijamoji atsakomybė“ priminė Europos žmogaus teisių konvencijos ištakas ir pabrėžė nacionalinių teismų vaidmenį užtikrinant konvencijos veikimą.
„Teismų nepriklausomumas yra būtina sąlyga teisinės valstybės egzistavimui – be jo negali veikti nei konvencijos sistema, nei demokratija,“ – akcentavo jis.
Konferencijoje vyko trys teminės diskusijos, atskleidusios įvairius administracinės justicijos aspektus.
Pirmoji diskusija – „Nacionalinių teismų patirtis: žmogaus teisių apsauga skirtingose teisinėse sistemose“ – subūrė teisėjus iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos: prof. dr. Andreas Korbmacher (Vokietijos Federalinio administracinio teismo pirmininką), prof. habil. dr. Jacek Chlebny (Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką), teisėją Veronika Krūmiņa (Latvijos Konstitucinio Teismo teisėją) ir prof. dr. Skirgailę Žalimienę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkę). Diskusijoje buvo analizuojama, kaip skirtingų šalių administraciniai teismai sprendžia individualių teisių ir viešojo intereso pusiausvyros klausimus pilietybės atėmimo, nacionalinis saugumo, aplinkos apsaugos ir socialinės politikos srityse. Dalyviai aptarė, kaip teismai taiko proporcingumo testą, kai sprendžiami klausimai dėl asmens teisių ribojimo valstybės interesų kontekste. Akcentuota, kad žmogaus teisių apsauga negali būti fragmentuota – ji turi remtis bendrais europiniais principais, o teismų dialogas tarp nacionalinių ir tarptautinių institucijų yra būtinas siekiant užtikrinti šių principų nuoseklų taikymą. Diskusijoje išryškėjo ir teismų aktyvizmo svarba – gebėjimas ne tik taikyti teisę, bet ir ją interpretuoti vertybiškai, atsižvelgiant į demokratijos iššūkius.
Antroji diskusija „Europos institucijų ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas“ buvo skirta tarptautinių ir nacionalinių teismų partnerystei, ypač prejudicinio kreipimosi mechanizmo veikimui. Joje dalyvavo prof. dr. Egidijus Kūris, prof. dr. Gediminas Sagatys, prof. dr. Vytautas Mizaras ir prof. dr. Irmantas Jarukaitis. Diskusijos metu buvo aptarta Konstitucijos ir ES teisės sąveika, nacionalinių teismų lojalumo pareiga Europos Sąjungos teisės sistemai, taip pat teismų nepriklausomumo reikšmė užtikrinant veiksmingą teisminę gynybą. Dalyviai sutarė, kad prejudicinis dialogas tarp nacionalinių teismų ir ESTT nėra techninis formalumas – tai konstitucinės atsakomybės išraiška, kuri stiprina teisinės valstybės pamatus. Akcentuota, kad teismų bendradarbiavimas turi būti grindžiamas pasitikėjimu, o teismų sprendimai – ne tik taikant teisę, bet ir ją kuriant, prisidedant prie žmogaus teisių apsaugos standartų vienodinimo visoje Europoje.
Trečioji diskusija „Akademinės perspektyvos: mokslo ir praktikos dialogas“ sujungė mokslininkų ir teisėjų požiūrius į administracinės justicijos raidą ir jos vertybinį turinį. Diskusijoje dalyvavo akademikai iš Italijos, Lietuvos ir Vokietijos – prof. dr. Stefan Kadelbach, prof. dr. Haroldas Šinkūnas, prof. dr. Eleanor Spaventa, prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė ir prof. dr. Eglė Bilevičiūtė. Diskusijoje buvo aptartos ES Pagrindinių teisių chartijos taikymo ribos, valstybės valdžios aktų teisminės kontrolės galimybės, administracinių teismų vaidmuo formuojant teisinę kultūrą ir užtikrinant teisės viršenybę. Buvo iškelta mintis, kad administracinė justicija turi gebėti reaguoti į politiškai jautrias situacijas, neatsisakydama teisminės kontrolės, o teisėjų pareiga – motyvuoti sprendimus net ir sudėtingose konstitucinėse sankirtose. Diskusijos dalyviai sutarė, kad administracinė justicija turi būti ne tik efektyvi, bet ir vertybiškai orientuota, o mokslo ir praktikos sąveika – būtina sąlyga jos tobulėjimui.
Visos trys diskusijos atskleidė, kad administracinė justicija šiandien yra neatsiejama nuo europinio teisinio konteksto, o jos stiprybė slypi gebėjime jungti nacionalinę patirtį su tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais. Teismai, veikiantys kaip savarankiškos, bet bendrą atsakomybę prisiimančios institucijos, tampa jungiamąja grandimi tarp teisės ir visuomenės lūkesčių.
Uždarydama konferenciją, LVAT pirmininkė prof. dr. Skirgailė Žalimienė pabrėžė, kad ši konferencija ne tik pažymėjo institucijos veiklos sukaktį, bet ir sustiprino bendrą įsipareigojimą žmogaus teisių apsaugai Europoje.
„Administracinė justicija šiandien yra neatsiejama nuo europinio teisinio konteksto, o teismų bendradarbiavimas – būtina sąlyga demokratinės valstybės stiprybei. Mes ne tik minime 25-erius metus, bet ir patvirtiname savo bendrą atsakomybę: už žmogaus teises, už teisinę valstybę, už europinę teisės erdvę,“ – pažymėjo prof. dr. S. Žalimienė.
Konferenciją „25-eri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklos metai. Europos ir nacionalinės žmogaus teisių apsaugos sąveikos stiprinimas“ organizavo LVAT, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija ir Nacionaline teismų administracija.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija





