Mediacija administraciniuose ginčuose: kelias į pasitikėjimu grįstą dialogą

Nuo seniausių laikų žmonės ieškojo būdų, kaip išsaugoti tarpusavio pagarbą net ir nesutarimų akivaizdoje. Vienas iš tokių būdų – taikus ginčo sprendimas, sudarantis galimybę rasti sprendimą dialogo, o ne konfrontacijos būdu. Šiandien šią ginčų sprendimo būdo idėją atliepia mediacija – alternatyvus ginčų sprendimo būdas, leidžiantis ginčo šalims ne tik sutarti, bet ir geriau suprasti viena kitą.

Administracinėje justicijoje teisminė mediacija iš esmės yra taikoma dar tik kelerius metus – 2018 metais įstatymų leidėjui priėmus Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus ir nuo 2019 metų kovo 1 dienos įteisinus teisminės mediacijos institutą administraciniuose teismuose. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl ji įtvirtinta taip vėlai, V. Milius daktaro disertacijoje „Mediacijos taikymo administracinėje justicijoje teoriniai ir praktiniai aspektai“[1] įvardija administracinės teisės mokslininkų, praktikų bei įstatymų leidėjo abejonę, ar mediacija suderinama su administracinės teisės principais, kurie grindžiami įstatymo viršenybe ir viešojo intereso apsauga. Dėl šių priežasčių ilgai manyta, kad taikus susitarimas administraciniuose ginčuose gali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms. Vis dėlto šiandien vis dažniau galima išgirsti poziciją, kad teisminė mediacija gali tapti naudingu įrankiu siekiant efektyvesnio, lankstesnio ir bendradarbiavimu grįsto ginčų, kylančių viešojo administravimo srityje, išsprendimo.

Kad teisminė mediacija gali tapti natūralia praktika, sprendžiant ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, teigė ir Regionų administracinio teismo teisėja, Teisminės mediacijos komisijos narė Sigita Fomičiovа, spalio 14 d. dalyvaudama Mykolo Romerio universiteto organizuotoje diskusijoje „Taikus ginčo sprendimas viešajame administravime: skambi idėja ar reali galimybė?“. Pasak teisėjos, „Turime brandinti visuomenę ir valstybės pareigūnų savimonę, kad taikus susitarimas būtų vertinamas kaip normalus, pagarbus dialogas ir galbūt net būtinybė. Kad valstybė, sutikdama tartis, irgi yra lygiavertė ir pageidaujama mediacijos šalis“.

Statistika (žr. 1 pav.) rodo, kad teisminė mediacija Regionų administraciniame teisme po truputį įgauna pagreitį ir tampa vis dažniau pasirenkamu būdu administraciniams ginčams spręsti: 2024 metais teisminei mediacijai perduotos 22 bylos, 14 iš jų baigėsi taikos sutartimis, o 2025 metais teisminei mediacijai perduotos jau 32 bylos, kol kas sudarytos 8 taikos sutartys. Nuo 2022 metų iki 2025 metų iš viso teisminei mediacijai perduotos 76 bylos, iš jų 36 pasibaigė taikos sutartimis. Daugiausia tai – ginčai dėl aplinkosaugos, žemės ir statybos teisinių santykių.

Pažymėtina, kad teisminė mediacija gali būti sėkminga ir nesudarius taikos sutarties, nes po efektyvaus teisminės mediacijos proceso asmuo gali paprasčiausiai atsiimti teismui paduotą skundą, pagal kurį inicijuota nagrinėjama byla.

1 pav.

Tačiau, palyginti su kituose teisminiuose procesuose veikiančiais skirtingų režimų mediacijos procesais, šiandien teisminė mediacija administraciniuose ginčuose vis dar taikoma nepakankamai dažnai. Pasak teisėjos S. Fomičiovos, to priežasčių yra ne viena, pvz., viešojo administravimo institucija neturi įgaliojimų pakeisti savo anksčiau priimtą sprendimą, to daryti neleidžia imperatyvios įstatymo normos, taip pat institucijų nuogąstavimai dėl šio proceso suderinamumo su viešuoju interesu ir administracinės justicijos principais. Dalis viešojo administravimo institucijų vis dar linkusios manyti, kad vykdoma mediacija gali sukelti klausimų dėl skaidrumo, nes teisminės mediacijos procesas vyksta už uždarų durų ir yra konfidencialus. Teisėjos S. Fomičiovos nuomone, tokie nuogąstavimai nepagrįsti: „Taikus susitarimas neprieštarauja nei viešajam, nei valstybės interesui, jei jis grindžiamas pagarba, skaidrumu ir atsakomybe.“

Teisėja S. Fomičiova diskusijoje pasidalijo mintimis, kad susitarimo kultūra turėtų formuotis dar iki ginčui persikeliant į teismą, viešojo administravimo institucijoms aiškiai komunikuojant su asmenimis. Kai žmogus supranta, kodėl priimtas konkretus sprendimas, jis labiau linkęs juo pasitikėti, net jei sprendimas nėra jo naudai. Viešojo administravimo institucijos atvirumas ir įsitraukimas į susidariusios konkrečios faktinės situacijos aiškinimo procesą padeda žmogui suvokti save kaip valstybės dalį, o ne jos oponentą.

Taigi galima apibendrinti, kad teisminės mediacijos plėtra administraciniuose ginčuose gali būti vertinama kaip teisinės kultūros brandos ženklas, kartu sudarantis terpę kurtis tvaresniam pasitikėjimu grįstam santykiui tarp asmens ir valstybės.

Teisminė mediacija – administracinio ginčo sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti šį ginčą teisme nagrinėjamoje byloje. Teisminę mediaciją administracinėse bylose gali vykdyti mediatoriai, kurie yra teisėjai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Jie, naudodami tam tikrą metodiką, profesinę patirtį, specialias žinias, kartu su ginčo šalimis veda derybas ir skatina aktyviai ieškoti tinkamiausio ginčo išsprendimo būdo.

Daugiau informacijos apie teisminę mediaciją administraciniame teisme žr čia.

Regionų administracinio teismo informacija

[1] Vaidas Milius, Mediacijos taikymo administracinėje justicijoje teoriniai ir praktiniai aspektai: daktaro disertacija. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2025. P. 8.