Vilniaus universiteto ginčas dėl teisės srities mokslo publikacijos atskleidė ekspertinio vertinimo spragas
Lietuvos mokslo taryba (LMT) kiekvienų metų rugsėjo pradžioje, skelbia pirminius universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kolegijų mokslo veiklos formaliojo vertinimo rezultatus. Mokslininkams ir universitetams tai suteikia žinojimą, kaip įvertinami jų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai. Be to, kasmetiniai vertinimo rezultatai, kartu su palyginamojo tarptautinio vertinimo rezultatais, yra naudojami apskaičiuojant universitetams bei mokslo institutams kasmet bazinio finansavimo lėšas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Kasmetinio vertinimo rezultatai lemia 30 proc. valstybinio finansavimo lėšų, o kolegijoms – 100 proc. lėšų MTEP veiklai vykdyti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-9991-1247/2025 buvo nustatyta, jog Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininko įsakymas (sprendimas), kuriuo LMT pirmininkas mokslo darbų vertinimo procese nusprendė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkės publikaciją (publikacija) priskirti enciklopedijų rūšiai, o ne monografijų rūšiai, yra neteisėtas ir nepagrįstas, o sprendimą panaikino, ir įpareigojo LMT iš naujo įvertinti publikaciją. Šioje byloje teismas pateikė svarbius išaiškinamus dėl LMT pirmininko priimamų sprendimų kokybės ir LMT ekspertų, kurie vertina mokslo darbų pobūdį, pareigų mokslo publikacijų vertinimo procese.
Teisinis santykis tarp ginčo šalių prasidėjo, kai Vilniaus universitetas LMT pateikė 2023 m. teisės srityje publikuotas tarptautines bei nacionalines publikacijas. Ginčo publikaciją universitetas identifikavo kaip mokslo monografiją, kadangi ji atitiko naujumo ir unikalumo reikalavimą, monografijoje buvo plėtojamas mokslinis diskursas civilinio proceso srityje, monografiją išleido garsi ir pripažinta tarptautinė leidykla Kluwer Law International. Visgi, LMT ekspertai vertinimo procese portale „Vieversys“ minėtą publikaciją priskyrė prie enciklopedijų, laba lakoniškai ir formaliai nurodydami, kad „publikacija netenkina monografijai keliamų reikalavimų“, tačiau iš esmės neatskleisdami, kokių konkrečiai „monografijai“ keliamų reikalavimų darbas neatitiko.
Pagrindinis argumentas, kodėl teismas panaikino LMT Sprendimą, yra susijęs su nustatyta aplinkybe, jog LMT pirmininko Sprendimas buvo nemotyvuotas, t.y. nepaaiškinta kodėl minėta publikacija priskirtina prie enciklopedijų, o ne prie monografijų. Teismas pabrėžė, kad motyvų nepakankamas nurodymas yra esminis trūkumas, sukliudę Vilniaus universitetui suprasti publikacijos galutinio įvertinimo priežastis, todėl apsunkinę galimybę Vilniaus universitetui ginti savo pažeistas teises teisme.
Pirma, LMT ekspertai turėjo pareigą jau pirminio vertinimo metu sistemoje „Vieversys“ pateikti aiškius ir išsamius argumentus, dėl kurių publikaciją priskyrė prie enciklopedijų, o ne monografijų rūšiai, tačiau to nepadarė. Teismas ekspertų formalaus įrašo sistemoje „Vieversys“, kad „leidinys netenkina monografijai keliamų reikalavimų“, nelaikė pakankamu argumentavimu, kadangi iš tokio įrašo nėra aišku, kokių nustatytų reikalavimų monografijai neatitiko publikacija.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ir LMT pirmininkas, priimdamas galutinį sprendimą po ekspertų įvertinimo, taip pat nepateikė savarankiškų argumentų, nesant pakankamai išsamiam ekspertų vertinimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad LMT tinkamai neįvykdė savo pareigos motyvuoti sprendimą net ir po to, kai Vilniaus universitetas pateikė skundą dėl sprendimo apeliacinei komisijai dėl faktinių publikacijos vertinimo klaidų. Apeliacinė komisija pagal nustatytą teisinį reguliavimą privalo kolegialiai įvertinti kiekvieną apeliaciją, išnagrinėti apeliaciniame skunde pateiktus argumentus ir savo sprendime išdėstyti aiškius ir išsamius argumentus. Teismas, išsireikalavęs apeliacinės komisijos garso įrašą nustatė, kad komisijos posėdyje išsakyti svarstymai, nėra laikytini išsamiais argumentais, taip pat abejonę, ar Taryba iš tiesų galėjo tinkamai įvertinti publikaciją, sustiprina komisijos posėdžio metu dalyvavusių ekspertų pozicija, kad ekspertai galimai iš viso neturėjo prieigos prie publikacijos.
Minėtas teismo sprendimas, kuris dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, patvirtino nuosekliai Lietuvos administracinių teismų praktikoje formuojamą kryptį, jog visi viešojo administravimo subjektai, nepriklausomai nuo to, kokioje srityje jie veiktų, įskaitant ir mokslo bei studijų administravimo sritis, privalo laikytis gero administravimo principo bei jo pagrindinio reikalavimo – išsamiai motyvuoti savo priimamus sprendimus. Tik laikantis šių pagrindinių viešojo administravimo principų formuojamas pasitikėjimas valstybe bei jos institucijomis, o mokslininkų bendruomenė turi galimybę suprasti iš aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyto teisinio reguliavimo, kokius kokybinius veiklos standartus valstybė jiems nustato vykdant mokslinę bei ekspertinę veiklą.
