LVAT apie Ukrainos piliečių, išvykusių iš šios valstybės dėl Rusijos karinės invazijos, laikinosios apsaugos Lietuvoje
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 23 d. nutartimi konstatavo, jog Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė Ukrainos pilietei suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu. Dėl to ginčytas Migracijos departamento sprendimas panaikintinas.
Pareiškėja teigė, jog ji po 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje pasitraukė iš Ukrainos, nes buvo sugriautas jos butas Mariupolyje, o dėl jai kylančio pavojaus ji negali grįžti į Ukrainą.
Pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu.
Atsakovas atsisakė išduoti šį leidimą, konstatavęs, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė, o pareiškėja neatitinka sąlygų gauti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjos persikėlimą į Lietuvą lėmė ne Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, o ekonominės priežastys, nes pirma apsigyvenusi Baltarusijoje, pareiškėja Lietuvoje siekė geresnių ekonominių gyvenimo sąlygų, todėl ji negali būti pripažinta asmeniu, pasitraukusiu iš Ukrainos dėl karo.
Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą laikinoji apsauga yra šio įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui. Laikinosios apsaugos pagrindu asmeniui gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos ginkluotojų pajėgų pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą didelei Ukrainos teritorijos daliai atsidūrus ginkluoto konflikto zonoje, iš šalies pasitraukė daug gyventojų. Dėl to Europos Sąjungos Taryba, atsižvelgdama į Tarybos direktyvą 2001/55/EB, priėmė 2022 m. kovo 4 d. įgyvendinimo sprendimą (ES) 2022/382, kurio tikslas – suteikti laikinąją apsaugą Ukrainoje gyvenantiems Ukrainos piliečiams, kurie buvo perkelti 2022 m. vasario 24 d. arba vėliau, dėl tą dieną prasidėjusios Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinės invazijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo nutarta suteikti laikinąją apsaugą Lietuvoje nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2026 m. kovo 4 d. asmenims, 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau pasitraukusiems (perkeltiems) iš Ukrainos dėl Rusijos karinės agresijos, kurie yra Ukrainos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta iki 2022 m. vasario 24 d. buvo Ukrainoje. Iš esmės analogiški sprendimai buvo priimti ir Europos Sąjungos lygmeniu, Tarybai nurodžius, jog iš Ukrainos perkeltųjų (persikėlusiųjų) asmenų grįžimas į Ukrainą saugiomis bei tvariomis sąlygomis nėra galimas dėl padėties Ukrainoje.
Kadangi pareiškėja yra Ukrainos pilietė ir iki 2022 m. vasario 24 d. gyveno Ukrainoje, ji atitinka laikinosios apsaugos suteikimo sąlygas, t. y. patenka į kategoriją asmenų, kurie 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau buvo perkelti iš Ukrainos dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų tą dieną pradėtos karinės invazijos, ir turi teisę gauti laikinąją apsaugą. Migracijos departamentas nebuvo nurodęs įstatyme nustatytų priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga pareiškėjai negalėtų būti suteikta. Migracijos departamento akcentuotos aplinkybės dėl pareiškėjos pasirinkto evakavimosi maršruto ar ankstesnio gyvenimo Latvijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje bei paaiškinimai apie ketinimą dirbti ir pan. nepaneigia pareiškėjos statuso, dėl kurio jai pagal teisės aktų nuostatas turi būti suteikiama laikinoji apsauga.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
