Ataskaita rodo, kad ES padaryta pažanga teisinės valstybės srityje, tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų
Teisinė valstybė yra mūsų demokratijos kertinis akmuo. Ji taip pat yra neatsiejama mūsų ekonomikos ateities ir Europos saugumo dalis. Naujausioje metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje Europos Komisija nagrinėja teisinės valstybės pokyčius visose ES šalyse, taip pat keturiose plėtros šalyse – Albanijoje, Juodkalnijoje, Šiaurės Makedonijoje ir Serbijoje. Kaip ir ankstesniais metais, ataskaita parengta po glaudaus dialogo su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais siekiant stiprinti teisinę valstybę. Jos išvados yra svarbi paskata vykdyti reformą.
Šių metų ataskaitoje patvirtinama, kad daugelyje ES šalių, kuriose buvo įgyvendintos svarbios reformos keturiose pagrindinėse srityse – teisingumo, kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės ir institucinės stabdžių ir atsvarų sistemos, einama teigiama linkme. Kai kurios ES šalys vis dar susiduria su sunkumais, o keliose iš jų padėtis yra rimta. Tačiau apskritai įsipareigojimas stiprinti teisinę valstybę tebėra tvirtas – parengta daug 2024 m. ataskaitoje pateiktų rekomendacijų.
Kadangi teisinė valstybė yra svarbus aspektas tarpvalstybiniu mastu veikiančioms įmonėms, 2025 m. ataskaitoje pabrėžiamos problemos, tiesiogiai susijusios su tinkamu bendrosios rinkos veikimu, pavyzdžiui, patikima teisėkūra ir viešųjų pirkimų taisyklėmis.
Pagrindinės išvados:
- Teisingumo sistemos. Daugelis ES šalių padarė pažangą vykdydamos teisingumo reformas, įskaitant teismų tarybų nepriklausomumo stiprinimą, papildomas teisėjų skyrimo apsaugos priemones ir prokurorų savarankiškumą. Tačiau daugelis šalių praneša apie teisingumo sistemų išteklių trūkumą, darantį poveikį teisingumo kokybei ir veiksmingumui. Plėtros šalyse reikia spręsti netinkamos įtakos ir bandymų pakenkti teisėjų nepriklausomumui problemą.
- Kovos su korupcija sistemos. Kelios ES šalys parengė naujas kovos su korupcija strategijas ir sustiprino savo institucinius gebėjimus, be kita ko, padidindamos teisėsaugos, prokuratūrų ir teisminių institucijų išteklius. Tačiau vis dar reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sustiprintos prevencinės sistemos. Plėtros šalys padarė pažangą stiprindamos teisines ir institucines sistemas, tačiau turi gerinti korupcijos bylų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas.
- Žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. ES šalyse vykdomos reformos, kuriomis siekiama suderinti nacionalinius įstatymus su naujomis taisyklėmis pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą. Atsižvelgiant į tebesitęsiančias grėsmes, vis daugiau dėmesio skiriama žurnalistų saugumui ir apsaugai. Vis dar reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sprendžiami tokie susirūpinimą keliantys klausimai kaip žurnalistų saugumas, kai kurių žiniasklaidos reguliavimo institucijų ir visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumo apsaugos priemonių gerinimas, nuosavybės skaidrumo didinimas ir didesnio sąžiningumo ir skaidrumo paskirstant valstybinę reklamą užtikrinimas. Plėtros šalyse taip pat nerimaujama dėl žiniasklaidos reguliavimo institucijų politizavimo ir transliuotojų vadovybės skyrimo.
- Institucinė stabdžių ir atsvarų sistema. Keliose ES šalyse vykdomos reformos, pavyzdžiui, suinteresuotųjų subjektų įtraukimas į teisėkūros procesą ir teisės aktų kokybės gerinimas. Keliose ES šalyse tebėra kliūčių, susijusių su pilietinės visuomenės finansavimo ar registracijos reikalavimais. Kai kuriose ES šalyse pilietinės visuomenės organizacijos susiduria su rimtais iššūkiais, joms taikomi pernelyg dideli finansiniai apribojimai ar kontrolė arba nepakankama apsauga. Plėtros šalyse iššūkiai teisėkūros procesams ir neveiksmingos viešos konsultacijos riboja įtraukų valdymą.
- Bendrosios rinkos aspektas. Šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas klausimams, kurie gali turėti įtakos tinkamam bendrosios rinkos veikimui arba formuoti verslo aplinką, pavyzdžiui, patikimai teisėkūrai, viešųjų pirkimų taisyklėms ir reguliavimo aplinkos stabilumui.
Dabar Komisija paragino Europos Parlamentą ir Tarybą tęsti bendro pobūdžio ir konkrečioms šalims skirtas diskusijas remiantis šia ataskaita ir pasinaudoti rekomendacijomis siekiant toliau nagrinėti, kaip būtų galima padaryti konkrečią pažangą. Komisija taip pat paragino nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir kitus suinteresuotuosius subjektus tęsti nacionalinį dialogą teisinės valstybės klausimais, taip pat Europos lygmeniu, aktyviau dalyvaujant piliečiams.
Apie Lietuvą pažymėta, kad ji išlieka viena pirmaujančių šalių ES pagal civilinių ir komercinių ginčų bei administracinių bylų skaičių, tenkantį 100-ui gyventojų. Nepaisant didelio darbo krūvio, Lietuvos teismai pasižymi itin dideliu operatyvumu – minėtos bylos pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamos sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Be to, šalies teismuose esančių neišnagrinėtų bylų likutis yra vienas mažiausių ES. Lietuva vienintelė Europos Sąjungoje atitinka visus vertinimo kriterijus dėl pažeidžiamų asmenų grupių teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Taip pat Lietuva išsiskiria užtikrindama nepilnamečių interesų apsaugą tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose.
2025 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita
Europos Komisijos informacija
