Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo valstybės imuniteto (ne)taikymo darbo teisiniuose santykiuose iki baudžiamosios atsakomybės taikymo už neįregistruotos individualios veiklos vykdymą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus nutartyje dėl imperatyvioms įstatymo normoms – CK 1.80, 4.48 straipsniams – prieštaraujančio sandorio pripažinimą negaliojančiu, pripažinta, kad pirmosios instancijos teismui sprendimo dalyje dėl CK 6.66 straipsnio taikymo, kurioje sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, konstatavus, jog nebuvo visų privalomų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturėjo teisės pripažinti sandorio negaliojančiu kitu, t. y. CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu, pagrindu, jei tam egzistavo visos įstatyme įtvirtintos šio pagrindo taikymo sąlygos. Priminta, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.4 straipsnyje nustatyta, kad tieks kreditorius, tiek skolininkas turi elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 6.225 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. 

Jau yra išaiškinta, kad CK 6.225 straipsnio normos neįtvirtina konkrečių absoliučiai ar santykinai negaliojančios sutarties negaliojimo ar nuginčijimo pagrindų, todėl jos nėra ir negali būti savarankiškas sutarties negaliojimo ar nuginčijimo pagrindas. Konkrečius sutarties negaliojimo dėl valios ar išorinės valios išraiškos formos trūkumų pagrindus nustato kitos CK normos, įtvirtinančios konkrečius sutarties negaliojimo pagrindus. CK 1.2 straipsnyje nustatyti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji civilinės teisės principai, kuriais grindžiami visi civiliniai teisiniai santykiai ir į kuriuos atsižvelgiama nustatant konkrečių civilinių teisinių santykių konkretų turinį, jų atitiktį įstatymui. Jie nei savarankiškai, nei kartu su kitomis bendrosiomis, sampratas apibrėžiančiomis civilinės teisės normomis negali būti savarankiški sutarčių negaliojimo pagrindai. Bendrųjų teisės principų pažeidimas gali būti pagrindas konstatuoti asmens veiksmų neteisėtumą, tačiau negali savarankiškai lemti sandorio absoliutų negaliojimą. Teisėjų kolegija nusprendė, kad, nustačius neteisėto UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise nepriklausančio ginčo Žemės sklypo perleidimo atsakovams I. S. ir J. S. faktą, nuosavybės teisių į ginčo Žemės sklypą atsakovams perleidimo Sutartis bylą nagrinėjusių teismų teisėtai ir pagrįstai pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip pažeidžianti CK 4.48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Taip pat pabrėžta, kad restitucijos taikymas yra neatsiejamas nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. sandorio pripažinimas negaliojančiu yra būtinoji restitucijos taikymo sąlyga (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis), tačiau šie du institutai, nors jie ir susiję tarp savęs, yra savarankiški, inter alia, jų taikymas priklauso nuo skirtingų faktinių ir teisinių pagrindų (sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau restitucija gali būti ir netaikoma, taip pat gali būti sprendžiama dėl kitokio restitucijos būdo nei restitucija natūra).

______

Nutartyje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, nuomos ne aukciono tvarka išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tais atvejais, kai Nacionalinė žemės tarnyba yra išreiškusi sutikimą dėl konkretaus nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies dydžio nuomos teisės perleidimo, yra galima situacija, kai vėliau paaiškėja, jog, vadovaujantis imperatyviu valstybinės žemės teisiniu reguliavimu, naujajam statinių savininkui turi būti išnuomotas kitokio dydžio valstybinės žemės sklypas statiniams eksploatuoti, valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti modifikuojama ir inicijuojamas jos pakeitimas, ir tai nesuponuoja NŽT sutikimo perleisti nuomos teisę negaliojimo.  Jeigu NŽT dėl konkretaus sklypo dydžio davė sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, tai šis sutikimas reiškia, jog NŽT turi sudaryti nuomos sutartį su naujuoju pastatų savininku tomis sąlygomis, kurios nurodytos sutikime. Tačiau gali nutikti taip, kad vėliau paaiškėja, jog pagal galiojančius įstatymus naujajam savininkui turi būti išnuomotas ne sutikime nurodyto, o kitokio dydžio žemės sklypas (pavyzdžiui, pasikeitė pastatų skaičius, dydis arba anksčiau buvo neteisingai nustatytas sklypo dydis). Tokiu atveju žemės nuomos sutartis gali būti keičiama pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnyje nustatytas taisykles, ir tai nereiškia, kad anksčiau duotas NŽT sutikimas netenka galios.

______

Nutartyje dėl valstybės imuniteto (ne)taikymą iš darbo teisinių santykių kilusiame ginče pažymėta, kad vertinant, ar darbuotojo vykdomos funkcijos gali būti pripažįstamos kaip atliekamos įgyvendinant valstybės valdžią, reikšmės gali turėti ir tų pareigų svarba, darbuotojui keliami kvalifikacijos reikalavimai, darbuotojui reikalingi įgūdžiai ir kompetencijos, atsakomybė, pavaldumas, galimybė priimti savarankiškus sprendimus ir priimamų sprendimų pobūdis, tai, ar tokių funkcijų vykdymas yra galimas privačiame sektoriuje. Vertinant atliekamų pareigų svarbą, reikšmės gali turėti ir pareigybės lygis. Ieškovas nurodė, kad pareigybei buvo suteiktas 3 lygis iš 12 galimų, tai, ieškovo manymu, patvirtina aplinkybę, kad jis atliko tik techninio pobūdžio funkcijas, tačiau teismas detaliau šios aplinkybės nevertino, nurodęs, kad Jungtinių Tautų priimta konvencijos dėl valstybių ir jų turto jurisdikcijos imunitetų 11 straipsnio 2 dalies a punktas taikytinas ne dėl ieškovo, kaip, pareigybės lygio, o dėl pareigybės (jo vykdytų funkcijų) specifikos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl Konvencijos 11 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos išimties taikymo, nukrypo nuo EŽTT ir kasacinio teismo formuojamos praktikos, iš esmės nenustatydami, kokias realiai funkcijas atliko ieškovas. Teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje liko neatskleista bylos esmė – t. y. nenustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovo faktiškai vykdytomis darbo funkcijomis dirbant pas atsakovę, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar ieškovas atliko konkrečias funkcijas, įgyvendindamas valstybės valdžią. 

______

Nutartyje dėl darbo teisinių santykių (bylos Nr. 3K-3-108-1120/2025) išaiškinta, kad vien darbdavio pateiktas įsipareigojimas Migracijos departamentui įdarbinti užsienietį dar nereiškia, jog darbo sutartis tarp šalių yra sudaryta. Pabrėžta, kad darbo santykiai prasideda tik įvertinus, ar būsimas darbuotojas iš tiesų atitinka kvalifikaciją, reikalingą darbo funkcijai vykdyti, ir susitarus dėl esminių darbo sąlygų. Kasacinis teismas pabrėžė, kad, net ir esant imigracijos procedūrose darbdavio deklaruotam ketinimui įdarbinti užsienietį, darbdavys turi teisę patikrinti užsieniečio gebėjimus prieš sudarydamas su juo darbo sutartį. Kadangi ieškovas nepagrindė turimos kvalifikacijos praktiniais įgūdžiais per atsakovės surengtą testą, atsakovė pagrįstai nutraukė įdarbinimo procedūrą. Taigi darbo sutartis teisėtai nebuvo sudaryta, todėl kompensacija ir žalos atlyginimas ieškovui nepriklauso.

______

Nutartyje dėl skolininko atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos reikalavimų ir jo įrodinėjimo pasisakyta, kad kreditorius vienašališkai bet kokia forma (žodžiu, raštu ir pan.) gali pareikšti, jog atleidžia skolininką nuo skolos grąžinimo, o skolininkas šį faktą gali įrodinėti visais leistinais įrodymais. Pagal CK 6.129 straipsnį, skolininkui nuo prievolės įvykdymo atleisti pakanka kreditoriaus vienašalio sandorio. Šalys gali pasirinkti atleidimą nuo prievolės įvykdymo įforminti ir dvišaliu sandoriu. Kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma, išskyrus atvejus, kai kreditoriaus valios išraiškos formą nustato įstatymas arba kai kreditoriaus valios išraiškos formą nustato sutartis. Kai nurodytų išimčių nenustatyta, kreditoriaus valia atleisti skolininką nuo prievolės įvykdymo gali būti išreikšta bet kokia forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ir pan.). Svarbu, kad kreditoriaus valia būtų išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai.

_______

Mišri teisėjų kolegija nutartyje išaiškino, kad Kelių eismo taisyklėse įtvirtintos pareigos segėti saugos diržą automobilio keleiviui nesilaikymas gali būti laikomas nukentėjusiojo dideliu neatsargumu ir dėl to galima sumažinti jam priteistino žalos atlyginimo dydį. Pabrėžta, kad nors eismo įvykį sukėlė vairuotojas, tačiau ir keleivė pažeidė Kelių eismo taisyklėse įtvirtintą pareigą segėti saugos diržą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad keleivio pareiga segėti saugos diržą yra aiškiai įtvirtinta teisės aktuose, plačiai žinoma ir nesunkiai įgyvendinama. Šiuo atveju eismo įvykio metu tiesioginio smūgio į nukentėjusiosios sėdimą vietą nebuvo, o keleivė nukentėjo dėl inercijos poveikio atsitrenkusi į automobilio salono dalis. Todėl, jei nukentėjusioji būtų segėjusi saugos diržą, sužalojimų iš viso nebūtų arba jie būtų buvę lengvesni. Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji, važiuodama automobiliu keleivio vietoje neprisisegusi saugos diržo, nebuvo pakankamai rūpestinga, todėl tokį jos neveikimą įvertino kaip didelį neatsargumą. Padaryta išvadą, kad teismai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, netinkamai taikė Civilinio kodekso nuostatas dėl mišrios kaltės, nepagrįstai nepripažino nukentėjusiosios didelio neatsargumo ir tai lėmė netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą. Teisėjų kolegija pripažino, kad ir pati nukentėjusioji yra atsakinga už jai kilusią žalą, todėl nėra sąžininga ir teisinga visą žalos atlyginimo naštą perkelti vairuotojui. 

______

Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje padarė išvadas, kad žemesnės instancijos teismai pagrįstai pripažino, jog asmens vykdyta sisteminga, versliška, stambiu mastu veikla atitinka neteisėto vertimosi komercine ūkine veikla sudėties požymius (BK 202 straipsnio 1 dalis). Tokią išvadą kasacinės instancijos teismas pagrindė tiek ankstesne savo, tiek administracinių teismų jurisprudencija. Plenarinė sesija taip patvirtino formuojamą praktiką, kada mokesčių administratorius nesumokėtus mokesčius gali prisiteisti per civilinio ieškinio institutą.

Kasacinis teismas taip pat pasisakė ir dėl pajamų, gautų iš neteisėtos ūkinės veiklos, konfiskavimo. Pirma, buvo priminta, kad turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pvz., narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą. Antra, plenarinė sesija nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad sprendžiant, koks turtas (kaip nusikalstamos veikos rezultatas) yra konfiskuotinas bylose dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – vertimosi neteisėta ūkine, komercine ar finansine veikla, yra būtina nustatyti, kokio pobūdžio neteisėta veika – ar tokia, kuria verstis, tinkamai ją įregistravus, asmuo būtų galėjęs, ar tokia, kuria verstis asmuo apskritai nebūtų galėjęs (neturėtų teisės), – yra inkriminuota, nes tai gali lemti išvadą, kokios apimties turtas, t. y. gautos iš neteisėtos ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos pajamos, pripažintinas nusikalstamos veikos rezultatu. Tais atvejais, kai neteisėta ūkine, komercine ar finansine veikla verčiamasi tinkamai neįregistravus vykdomos veiklos, iš esmės siekiant nuslėpti iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus, paprastai konfiskuojamos nesumokėtų mokesčių dydžio sumos. Tačiau atvejais, kai pajamos yra gaunamos iš vertimosi tokio pobūdžio neteisėta ūkine, komercine ar finansine veikla, kuria asmuo negalėtų teisėtai verstis, t. y. neturėtų teisės jos registruoti, gauti licenciją, leidimą ir pan., jokia mokestinė prievolė net negali būti apskaičiuota, gali būti konfiskuojamos visos iš tokio pobūdžio veiklos gautos pajamos.