LAT: turtinės žalos atlyginimas negali būti priteistas nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą dėl svetimo turto sugadinimo, panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista atlyginti 250 Eur turtinę žalą, padarytą tyčia sugadinant automobilio galinį sparną (BK 187 straipsnio 3 dalis), ir civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 100 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškinio dalį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė, padaręs išvadą, kad šioje byloje nukentėjusiosios patirta turtinė žala byloje neįrodyta, kadangi už automobilio remontą sumokėjo nukentėjusiosios tėvas ir prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma nėra priežastiniu ryšiu susijusi su asmens, apgadinusio automobilį, veiksmais.
Apeliacinės instancijos teismas, nesant apeliacinio skundo dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo, priteisė iš nuteistojo 250 Eur turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad padarytos turtinės žalos dydis yra aiškus ir įrodytas, todėl sprendimas priteisti iš nuteistojo nukentėjusiajai 250 Eur turtinės žalos atlyginimą priimamas nustačius būtinybę peržengti apeliacinio skundo ribas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą non reformatio in peius (draudimo bloginti nuteistojo padėtį) principą, nes turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai priteisė nesant dėl to paduoto jos ar prokuroro apeliacinio skundo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį apeliacinės instancijos teismo padarytą pažeidimą pripažino esminiu BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimu.
Byloje yra ir atskiroji nuomonė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
