KT: Seimo nutarimai dėl laikinosios tyrimo komisijos, tyrusios galimą neteisėtą poveikį 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimams, sudarymo ir jos išvados patvirtinimo prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) šios dienos nutarimu pripažino, kad Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. XIV 2215 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti sudarymo“ (Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas) (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu)  prieštarauja Konstitucijos 67 straipsniui (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsniui, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

Tuo pačiu nutarimu Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams pripažino Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. XIV 2677 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ (Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimas).

Pareiškėjos Seimo narių grupės nuomone, Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu, be kita ko, nepaisoma Konstitucijos 67, 76 straipsnių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų dėl to, kad juo nesuformuluotas Seimo laikinajai tyrimo komisijai (toliau – Komisija) pavedamas ištirti konkretus valstybinės svarbos klausimas, Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo objektas tiek tirtinų subjektų, tiek klausimų apimties atžvilgiu yra apibrėžtas pernelyg plačiai ir abstrakčiai, o klausimų formuluotės leidžia komisijai pačiai nusistatyti tyrimo objektą, taip galimai nukrypstant nuo nutarimo tikslų.

Spręsdamas dėl ginčyto Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnio atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, jos 67, 76 straipsnius, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, Seimas gali sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tik pakankamai apibrėžtam valstybinės reikšmės klausimui ištirti, t. y. turi būti nustatyti tokie Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždaviniai, būtini šiam klausimui ištirti, iš kurių būtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos, be kita ko, kokią (kokios srities) informaciją apie kokius (kokios srities) valstybėje ir visuomenėje vykstančius procesus ir kokias (kokios srities) problemas Seimui būtina surinkti. Seimas negali nustatyti tokių valstybinės svarbos klausimui ištirti būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, iš kurių nebūtų aiškios šios komisijos tiriamos veiklos ribos ir (ar) kurių būtų neįmanoma įgyvendinti. Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamas ištirti valstybinės reikšmės klausimas ir (ar) jam ištirti būtini jos uždaviniai taip pat negali būti suformuluoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, taip nustatant savo atliekamo tyrimo ribas. Priešingu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija perimtų Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti tokiai komisijai pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą:

– nėra nurodyta, kokia kandidatų, dalyvavusių 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, aplinka (informacijos apie juos rinkimo aspektu) ir kokie jiems talkinę asmenys (kurių prašymu informacija galimai buvo renkama) turi būti tiriami. Komisijai suformuluotuose klausimuose minima kandidatų aplinka, bet jiems talkinę asmenys nėra įvardyti, nenurodyta, ar tai kiti rinkimų kampanijos dalyviai, rėmėjai, šeimos nariai ir pan. (1 punktas); nėra nurodyta, kokiems SEB banko darbuotojams, vadovams, klientams galimai darytas poveikis skatinant remti konkrečius kandidatus turi būti tiriamas. Komisija įpareigojama ištirti galimą SEB banko klientų duomenų panaudojimą visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų kampanijose, taip pat poveikį skatinant remti kandidatus šiuose rinkimuose, kuris galimai buvo daromas visiems SEB banko darbuotojams, vadovams bei klientams, t. y. labai plačiam asmenų ratui (3 punktas); nėra nurodyta, su kokiais viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis turi būti lyginamos visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusių kandidatų finansavimo išlaidos; Komisijai nurodyta ištirti, kokios buvo visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusių kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis, tačiau nenurodyta, kokie viešojoje erdvėje paskelbti rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenys turimi omenyje (4 punktas); nėra nurodyta, kokių Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiančių asmenų įtaka 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui (jo sprendimams) ir (arba) jo rinkimų štabo nariams, patarėjams turi būti tiriama; Komisijai nurodoma išsiaiškinti, kokią įtaką 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui (jo sprendimams) ir (arba) jo rinkimų štabo nariams, patarėjams darė Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiantys asmenys ir koks buvo šių asmenų vaidmuo Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau nepaaiškinama, kokie Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiantys asmenys turimi omenyje, be kita ko, ar tai įmonių vadovai, savininkai (investuotojai), darbuotojai ir pan. (5 punktas);

– Komisijai nustatyti plačiai suformuluoti, įvairias sritis apimantys parlamentinio tyrimo klausimai, pagal kuriuos Komisijai pavesta ištirti: galimai VSD vykdytą neteisėtą informacijos apie visus kandidatus, dalyvavusius 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, ir visą jų aplinką rinkimą; galimą neteisėtą SEB banko klientų duomenų panaudojimą visų 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų kampanijose, taip pat neteisėtą poveikį skatinant remti kandidatus šiuose rinkimuose, kuris galimai buvo daromas visiems SEB banko darbuotojams, vadovams bei klientams; galimus 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusių kandidatų finansavimo pažeidimus; visų Baltarusijos Respublikos trąšų verslu besiverčiančių asmenų galimą neteisėtą įtaką 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimus laimėjusiam kandidatui (jo sprendimams) ir arba jo rinkimų štabo nariams, patarėjams; galimus Pranešėjo teisių pažeidimus.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Komisijai nustatyti taip suformuluoti, įvairias sritis apimantys parlamentinio tyrimo klausimai, kad dėl to vertintini kaip neįmanomi ištirti, iš jų taip pat nėra aiškios Komisijai pavesto atlikti parlamentinio tyrimo ribos, dėl to sudarytos prielaidos Komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus, be kita ko, veikti taip, kad vienu pagrindinių jos veiklos tikslų būtų ne surinkti problemoms spręsti reikalingą informaciją ir pateikti pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su pavestu tyrimu, sprendimo, be kita ko, teisės aktų tobulinimo, o ieškoti kitų institucijų (jų pareigūnų) ir asmenų galimai padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisoma iš Konstitucijos 67, 76 straipsnių, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų pakankamai apibrėžti Seimo laikinajai tyrimo komisijai pavedamą ištirti valstybinės reikšmės klausimą, nustatyti tokius Seimo laikinosios tyrimo komisijos būtinus šiam klausimui ištirti uždavinius, iš kurių būtų aiškios komisijos tiriamos veiklos ribos, nenustatyti tokių valstybinės reikšmės klausimui būtinų Seimo laikinosios tyrimo komisijos uždavinių, kurių būtų neįmanoma įgyvendinti, taip pat nesudaryti prielaidų komisijai savo nuožiūra pasirinkti, kuriuos tyrimo uždavinius ir kokia apimtimi ji įgyvendins, t. y. perimti Seimo konstitucinius įgaliojimus apibrėžti pavedamą ištirti valstybinės svarbos klausimą ir nustatyti uždavinius, būtinus šiam klausimui ištirti.

Konstitucinis Teismas nutarime atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnio 1 punkte, 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, Komisijos, kuriai buvo pavesta išsiaiškinti, be kita ko, ar VSD neteisėtai rinko informaciją apie kandidatų, dalyvavusių 2019 m. Respublikos Prezidento rinkimuose, aplinką, nariu ir pirmininku paskirtas buvęs vieno iš kandidatų štabo vadovas, t. y. Komisijos nariu ir pirmininku paskirtas tuometinis Seimo narys vadovavo Komisijos tyrimui, kurį atliekant turėjo būti aiškinamasi, be kita ko, ar VSD rinko informaciją apie jį patį.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, jos 67 straipsnį (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnį, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, siekiant, jog laikinoji tyrimų komisija parlamentui pateiktų išsamią ir objektyvią informaciją, jos nariais neturėtų būti skiriami Seimo nariai, dėl kurių dalyvavimo kiltų pagrįstų abejonių pačios komisijos (be kita ko, jos surinktos informacijos) objektyvumu, kaip antai jos nariu negali būti skiriamas Seimo narys, kurio veikla yra komisijos tyrimo objektas. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos Seimui pateikti neišsamią ir (ar) neobjektyvią informaciją, taip kliudant jam efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę.

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 2 straipsnio 1 punkte, 3 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 67 straipsnio (su 2022 m. balandžio 21 d. pakeitimu), 76 straipsnio, konstitucinių atsakingo valdymo, teisinės valstybės principų kylančių reikalavimų laikinųjų tyrimo komisijų sudėčiai, taip sudarant prielaidas Seimui pateikti neišsamią ir neobjektyvią informaciją, kliudyti Seimui efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, deramai vykdyti savo konstitucinę priedermę. 

Konstitucinis Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Seimo nutarimo 4 straipsnio nuostatos yra esminės šio nutarimo 1 straipsnyje Komisijai nustatytam pavedimui atlikti parlamentinį tyrimą detalizuoti, taip pat į tai, kad visos kitos Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo nuostatos yra skirtos nutarimo 1 straipsniui, pagal kurį sudaryta Komisija ir jai nustatytas pavedimas atlikti parlamentinį tyrimą, įgyvendinti (nustatyta Komisijos sudėtis, nustatytas terminas, iki kurio Komisija turėjo atlikti jai pavestą tyrimą ir pateikti išvadą, taip pat STT įpareigota pateikti Komisijai jos prašomus kriminalinės žvalgybos metu surinktus duomenis). Todėl, pripažinus Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimo 4 straipsnį prieštaraujančiu Konstitucijai, kitos šio nutarimo nuostatos (taigi ir visas nutarimas), skirtos antikonstitucinei nuostatai įgyvendinti, taip pat pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netyrė, ar Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas (su 2024 m. kovo 10 d. pakeitimu) neprieštarauja Konstitucijos 73 straipsnio 3 daliai, 118 straipsnio (2003 m. kovo 20 d. redakcija) 3 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Žvalgybos kontrolierių įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 3 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 3 punktui.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Todėl nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, kurį priimti prielaidas sudarė pareiškėjo ginčijamas teisės aktas, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Jeigu Konstitucinis Teismas nekonstatuotų, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamas teisės aktas, susijęs su pareiškėjo ginčijamu teisės aktu, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo konstitucinės paskirties vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Atsižvelgus į tai, pabrėžta, kad Konstitucinis Teismas pagal Konstituciją privalo šalinti iš teisės sistemos visas antikonstitucines nuostatas, kurių prieštaravimas Konstitucijai paaiškėja nagrinėjamoje konstitucinės justicijos byloje.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu pritarta Komisijos išvadai. Šios išvados 1 punkte nurodytas Komisijos įgaliojimų pagrindas – Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas, kuris sudarė prielaidas Komisijai priimti išvadą, kuriai pritarta Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimu. Kadangi šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, jog Seimo 2023 m. spalio 31 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijai, Seimo 2024 m. birželio 4 d. nutarimas, kuriuo pritarta Komisijos, kurios sudarymas yra antikonstitucinis, išvadai, yra nesuderinamas su iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo, kad neteisės pagrindu teisė neatsiranda, taip pat iš konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų kylančio reikalavimo valstybės institucijoms vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija ir teise, tinkamai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Konstitucinio Teismo informacija