EŽTT nustatė Konvencijos pažeidimą dėl apribotos asmens teisės kreiptis į teismą, nepriteisus pareiškėjui išlaidų, patirtų procese, pasibaigusiame administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimu

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Ruminas prieš Lietuvą (Nr. 3181/22), kuriame konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 6 straipsnio (Teisė kreiptis į teismą) 1 dalies pažeidimą.

Peticijoje pareiškėjas skundėsi, kad nors administracinio teisės pažeidimo byla dėl itin šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo – transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam – buvo nutraukta, buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą, nes nacionaliniai teismai atsisakė priteisti jam išlaidas už teismo procesą, kuriame administracinis teisės pažeidimas buvo panaikintas.

Remiantis bylos duomenimis, 2016 m. vasario mėn. policija sustabdė pareiškėjo vairuojamą automobilį, patikrino jo blaivumą ir nustatė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Iš karto po to pareiškėjas nuvyko į ligoninę, kur buvo dar kartą patikrintas jo blaivumas ir alkoholio pėdsakų nerasta. 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjui nutraukė nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo prašymą atlyginti patirtas išlaidas – 500 eurų už atstovo suteiktas teisines paslaugas byloje, taip pat 29 eurų už ekspertizę – konstatuodamas, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekse nėra numatyta galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginti turėtas išlaidas, kurias jis patyrė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau 2019 m. spalio 29 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė, teigdamas, kad negalima sutikti su pareiškėju, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas neteisėtai ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

2021 m. kovo 19 d. Konstitucinis Teismas, remdamasis pareiškėjo prašymu, pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kuriame įtvirtinta asmens teisė keiptis į teismą, bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu, pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

2021 m. spalio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė, konstatuodamas, kad Konstitucinio teismo nutarimas buvo priimtas jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties, užbaigusios nagrinėjamos administracinės bylos procesą, priėmimo, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip egzistavusi nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą, ji nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas, 2019 m. spalio 29 d. nutartimi išnagrinėjęs administracinę bylą padarė materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį.

Visų pirma EŽTT pastebėjo,kad 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi palikdamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nenagrinėtą, Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę inicijuoti teismo procesą dėl žalos atlyginimo. EŽTT taip pat pažymėjo, kad pagal nacionalinę teisę šalių prašymas bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo neįpareigoja bendrosios kompetencijos teismo ar administracinio teismo. Be to, teisė į individualų konstitucinį skundą įsigaliojo tik 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstitucinis Teismas priėmė pareiškėjo individualų konstitucinį skundą nagrinėti po to, kai Vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo atmestas.

EŽTT vertinimu, minėta įvykių seka šioje byloje galėjo suteikti pareiškėjui pagrįstą pagrindą suprasti, kad procesas Konstituciniame Teisme yra jo bylinėjimosi administraciniuose teismuose, o ne bendrosios kompetencijos teisme, kuriame sprendimas buvo priimtas 2016 m. lapkričio 7 d., tęsinys, todėl, siekdamas žalos atlyginimo, pareiškėjas turėjo prašyti atnaujinti administracinio teismo procesą, ką jis ir padarė.

EŽTT konstatavo, kad pareiškėjo įpareigojimas padengti savo teisinės gynybos išlaidas ir kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nepaisant to, kad buvo priimtas jam palankus teismo sprendimas, prilygo jo teisės kreiptis į teismą apribojimui.

Dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo proporcingumo EŽTT pirmiausia pastebėjo, kad šios bylos aplinkybės skiriasi nuo Jakutavičius prieš Lietuvą (Nr. 42180/19, §§ 6 ir 84, 2024 m. vasario 13 d.) bylos aplinkybių, kurioje EŽTT nustatė, kad paties pareiškėjo veiksmai iš esmės prisidėjo prie policijos sprendimo jam skirti baudą. Šiuo atveju pareiškėjas buvo sustabdytas reido metu, be to nuosekliai neigė kaltinimą dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Galiausiai EŽTT atkreipė dėmesį į pareiškėjo argumentus, kad ilgas teisinis procesas jam sukėlė stresą ir paveikė jo reputaciją, nes jis buvo apkaltintas itin sunkiu teisės pažeidimu. Be to, pareiškėjo reikalaujama suma už jo teisinę gynybą administraciniame procese nebuvo per didelė.

EŽTT konstatavo, kad šios bylos aplinkybėmis tai, jog pareiškėjas pats turėjo padengti administracinio teisės pažeidimo bylos išlaidas, apribojo jo teisę kreiptis į teismą tokiu mastu, kad buvo pažeista pati šios teisės esmė. Todėl buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

EŽTT pareiškėjui priteisė 529 eurus turtinei ir 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismo sprendimas byloje Ruminas prieš Lietuvą (anglų kalba).

Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme informacija