LVAT: saulės ir vėjo elektrinių prijungimo ribojimai LITGRID tinkle – svarbūs tinklo saugumui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu (byla Nr. eI-4-968/2025) išnagrinėjo Seimo nario pareiškimą ištirti kai kurių perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) parengto ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2024 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. O3E-827 patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (Tvarkos aprašas) dalies nuostatų, susijusių su leistinos generuoti galios rezervavimu, teisėtumą.
Pareiškėjas pirmiausia ginčijo leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus (LITGRID AB) valdomo elektros perdavimo tinklo principą, pagal kurį prie 100 proc. atitinkamos tinklo zonos pralaidumo galios galima jungti, be kita ko, 100 proc. saulės ir 100 proc. vėjo leistinos generuoti galios (Tvarkos aprašo 25.2 p.) bei su šio principo taikymu susijusius hibridinės elektrinės, susidedančios iš saulės ir vėjo elektrinių, leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimus, kurie yra nustatomi atskirai vertinant leistiną generuoti galią kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių (Tvarkos aprašo 30 p.).
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad minėti rezervavimo principai (Tvarkos aprašo 25.2 p.), be kita ko, yra grindžiami saulės ir vėjo elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumu bei jais siekiama išnaudoti tuos leistinos generuoti galios pajėgumus, kurie liktų laisvi dėl šio nevienalaikiškumo. Šių principų taikymas lėmė ir minėtus, elektros tinklo saugumu grindžiamus, ribojimus rezervuojant galią hibridinėms elektrinėms (Tvarkos aprašo 30 p.).
Tačiau pareiškėjas iš esmės laikėsi nuomonės, kad dėl saulės ir vėjo elektrinių į elektros tinklą pateikiamos galios nevienalaikiškumo likę laisvi leistinos generuoti galios pajėgumai gali būti išnaudojami tik minėtos hibridinės elektrinės forma, t. y., iš esmės tik „hibridizuojant“ statomas ar pastatytas saulės ar vėjo elektrines, kurioms jau yra rezervuota leistina generuoti galia.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nesutiko, kad toks operatoriaus diskrecijos, eksploatuojant jo nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomus perdavimo tinklus, ribojimas išplaukia iš pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų bei konstatavo, kad Tvarkos aprašo 25.2 ir 30 punktai, neprieštarauja pareiškėjo nurodytoms Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be kita ko, pripažinusi, kad pats tinklo elementų suskirstymas į zonas pralaidumų (leistinos generuoti galios) rezervavimo tikslais, yra objektyviai nulemtas tinklo elementų pajėgumų atitinkamuose prijungimo taškuose bei pateisinamas siekiu užtikrinti šių tinklų saugumą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija teisėtais pripažino ir galios rezervavimą pagal tokias zonas numatančius Tvarkos aprašo 25.1 ir 38 punktus. Be to, neprieštaraujančiais hibridinės elektrinės sąvoką apibrėžiančiai Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatai pripažinti ir šias elektrines pagal jas sudarančių elektrinių (įrengtąją) galią diferencijuojantys Tvarkos aprašo 34.1 ir 34.2 papunkčiai.
Nustačiusi įvairius pareiškimo trūkumus kitą norminės administracinės bylos dalį išplėstinė teisėjų kolegija nutraukė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
