ESTT nurodė aplinkybes, kuriomis pagal Sąjungos teisę gali būti draudžiamas atleidimas nuo mokesčių
Lenkijos įmonė, savo žemės sklypuose turinti privatų privažiuojamąjį geležinkelio kelią, nusprendė jį suteikti naudotis geležinkelių vežėjui, kad pasinaudotų atleidimu nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Šiuo tikslu ji paprašė kompetentingos institucijos pateikti išaiškinimą dėl mokesčių, patvirtinantį jos teisę į šį atleidimą nuo mokesčio. Nors įmonė atitiko visas Lenkijos teisėje numatytas sąlygas, jai buvo atsisakyta taikyti atleidimą nuo mokesčio, motyvuojant tuo, kad pagal Sąjungos teisę tai būtų buvusi neteisėta valstybės pagalba, nes apie ją nebuvo iš anksto pranešta Komisijai. Įmonė užginčijo šį atsisakymą Lenkijos teismuose. Nebūdamas tikras, ar šis atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio gali būti kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba pagal Sąjungos teisę, Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą. Jis siekė išsiaiškinti, ar šiuo atleidimu nuo mokesčio subjektams, kuriems jis taikomas, suteikiamas atrankusis pranašumas ir iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija.
ES Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos teigimu, neatrodo, kad nagrinėjamu atleidimu nuo nekilnojamojo turto mokesčio būtų suteikiamas atrankusis pranašumas, taigi ir kad jis būtų valstybės pagalba. Vis dėlto nacionalinis teismas turi priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.
Atlikdamas analizę Teisingumo Teismas rėmėsi prielaida, kad nekilnojamojo turto mokesčio teisinė sistema, kaip antai numatyta Lenkijos įstatyme, yra „įprasta“ mokesčių sistema, į kurią atsižvelgiant vertinamas galimas atleidimo nuo mokesčio atrankumas. Ši sistema taikoma visiems nekilnojamojo turto savininkams ar turėtojams ir joje apibrėžiamos nekilnojamojo turto mokesčio sudedamosios dalys, įskaitant nagrinėjamą atleidimą nuo mokesčio.
Bendras ir abstraktus atleidimas nuo tiesioginio mokesčio, kaip antai nustatytas Lenkijos įstatyme, iš esmės negali būti laikomas valstybės pagalba. Kadangi preziumuojama, kad jis būdingas „įprastai“ mokesčių sistemai, juo paprastai nesuteikiama atrankiojo pranašumo.
Vis dėlto yra du atvejai, kai toks atleidimas nuo mokesčio gali būti atrankusis. Viena vertus, kai šis atleidimas nuo mokesčio yra pagal akivaizdžiai diskriminuojančius kriterijus sukurtos mokesčių sistemos dalis. Kita vertus, kai atitinkamuose teisės aktuose nustatytos sąlygos, kuriomis galima pasinaudoti šiuo atleidimu nuo mokesčio, susijusios su vienu ar keliais konkrečiais įmonių, kurioms jis taikomas, požymiais, kurie yra neatsiejamai susiję su šių įmonių ar jų veiklos pobūdžiu, todėl tos įmonės sudaro nuoseklią kategoriją.
Šiuo atveju nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio taikomas apmokestinamiesiems asmenims su sąlyga, kad jiems, be kita ko, priklauso žemės sklypas, kuris yra geležinkelių infrastruktūros, suteiktos naudotis geležinkelių vežėjams, dalis. Taigi neatrodo, kad ši sąlyga būtų teisiškai ar faktiškai susijusi su konkrečiais įmonių, kurioms taikomas šis atleidimas nuo mokesčio, požymiais, tačiau tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Taip pat neatrodo, kad ji būtų pagal akivaizdžiai diskriminacinius kriterijus sukurtos mokesčių sistemos dalis.
Taigi atrodo, kad šis atleidimas nuo mokesčio gali būti taikomas nevienalytei naudos gavėjų grupei, kurią sudaro ne ekonominės veiklos vykdytojai ir labai skirtingų dydžių ir veiklos sektorių įmonės. Vien to, kad tik atleidimo nuo mokesčio sąlygas atitinkančios įmonės gali juo pasinaudoti, nepakanka, kad jis būtų laikomas atrankiuoju. Be to, minėtu atleidimu nuo mokesčio siekiama ne tik su biudžetu susijusio tikslo, bet ir aplinkos apsaugos tikslo paskatinti atkurti apleistus privažiuojamuosius geležinkelio kelius ir naudotis šios rūšies transportu. Naudodamosi mokestine autonomija valstybės narės gali tiesioginiu apmokestinimu teisėtai siekti ne tik išimtinai biudžetinio tikslo, bet ir vieno ar kelių kitų tikslų, kurie prireikus visi kartu sudaro reikšmingo referencinio pagrindo tikslą.
Vis dėlto, jei nacionalinis teismas nuspręstų, kad nagrinėjamu atleidimu nuo mokesčio suteikiamas atrankusis pranašumas, tuomet reikėtų išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į jo bendras savybes, juo iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pabrėžė, kad dėl įmonės atleidimo nuo išlaidų, kurias ji paprastai patirtų Sąjungos lygiu liberalizuotame ekonomikos sektoriuje, iš esmės iškraipomos konkurencijos sąlygos.
ES Teisingumo Teismo informacija
