LAT: Tarptautinių sankcijų įstatyme nustatytų pareigų negali būti laikomasi pasyviai

Byloje (Nr. 2AT-18-387/2025) kilo klausimas dėl draudimo juridiniams asmenims, kurių daugiau kaip 50 procentų nuosavybės teisių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Rusijos piliečiui, sudaryti ar toliau vykdyti sutartis. Pareiškėjo teigimu, teismai byloje nenustatė tarp bendrovės ir VĮ Ignalinos atominės elektrinės sudarytos viešojo pirkimo–pardavimo sutarties konkrečių vykdymo veiksmų tarptautinių sankcijų taikymo laikotarpiu ir sutarties galiojimą nepagrįstai prilygino jos vykdymui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), pritardamas abiejų instancijų teismų pozicijai, išaiškino, kad 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 833/2014 (Reglamentas 833/2014) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymas (TSĮ) imperatyviai nustatė draudimą tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu sudarinėti naujas prievoles, vykdyti seniau sudarytas prievoles, šias nutraukiant vienašališkai ar šalių susitarimu arba jų vykdymą sustabdant.

Byloje nustatyta, kad minėta pirkimo–pardavimo sutartis tiek teisiniu, tiek faktiniu požiūriu buvo vykdoma, bendrovė nesustabdė sutarties ar neinicijavo šios sustabdymo, todėl, atsižvelgiant į Reglamento 833/2014 ir TSĮ imperatyvių nuostatų įgyvendinimui aktualų materialųjį aspektą – tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų vengimo užkardymą, minėtas draudimas buvo pažeistas. Taigi administracinėn atsakomybėn bendrovės direktorius buvo patrauktas pagrįstai. Pabrėžta, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, užtikrindami tarptautinių sankcijų įgyvendinimą, turi pareigą imtis aktyvių veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija