KT: Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostata, pagal kurią teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką sudarę ar partnerystę įregistravę asmenys, prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 53 straipsnio 1 daliai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2026 m. balandžio 10 d.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal dviejų Seimo narių grupių prašymus.

Pareiškėjų teigimu, su nevaisingumu susiduria tiek asmenys (poros), kurie yra sudarę santuoką ar įregistravę partnerystę, tiek asmenys, kurie yra priėmę sprendimą kurti de facto šeimos santykius, tačiau, pagal Įstatyme, kuriuo, pasak pareiškėjų, siekiama spręsti gyventojų nevaisingumo problemas, įtvirtintą ginčytą teisinį reguliavimą, šeimoms (poroms), nesudariusioms santuokos ar neįregistravusioms partnerystės, ir vienišoms moterims teisė gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas nėra suteikta, todėl tokie asmenys yra diskriminuojami šeiminės padėties pagrindu, pažeidžiamas jų orumas ir privataus gyvenimo neliečiamumas. Taip pat tokiu teisiniu reguliavimu, pareiškėjų nuomone, pažeidžiamos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalys, nes teisė į pagalbinį apvaisinimą yra tiesiogiai susijusi su Konstitucijoje įtvirtinta šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsauga. Ši teisė įgyvendinama siekiant susilaukti vaikų, t. y. siekiant kurti ir plėtoti šeimos santykius.

Pareiškėja Seimo narių grupė nurodo, kad, pagal Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, valstybė turi pareigą žmogui susirgus užtikrinti medicininių paslaugų prieinamumą, o tai suponuoja ir valstybės pareigą įstatyme įtvirtinant pagalbinio apvaisinimo teisinį reguliavimą nesudaryti prielaidų teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas priklausomai nuo asmenų pasirinktos šeimos santykių formos. Teisinis reguliavimas, kuriuo santuokos nesudariusioms poroms neužtikrinama medicinos pagalba, t. y. paneigiama teisė į pagalbinį apvaisinimą, pareiškėjos vertinimu, pažeidžia Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad, reguliuojant sveikatos priežiūros paslaugų, tiek finansuojamų privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, tiek ir apmokamų iš privačių finansavimo šaltinių, teikimo sąlygas, įstatymų leidėją, be kita ko, saisto iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylantis reikalavimas užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Šis konstitucinis reikalavimas suponuoja tai, kad įstatymuose nustatant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas turi būti įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos paisant konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys teikiant sveikatos priežiūros paslaugas būtų diskriminuojami.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo kyla reikalavimas, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo šeiminės padėties.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal ginčytą Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų, sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – gali būti teikiama asmenims tik jei jie yra sudarę santuoką arba įregistravę partnerystę. Vadinasi, nesudariusioms santuokos ar neįregistravusioms partnerystės poroms ir vienišiems asmenims sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – negali būti teikiama net ir esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų.

Taigi santuokos sudarymo ar partnerystės įregistravimo faktas (nors partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantis įstatymas nėra priimtas) yra kriterijus, lemiantis, ar asmenims, esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų, sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – bus suteikta.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos situacijoms, kai esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, pagalbinio apvaisinimo paslaugos asmenims nebus teikiamos vien dėl jų šeiminės padėties, kaip antai vien dėl to, kad poros nėra sudariusios santuokos ar įregistravusios partnerystės, o gyvena de facto šeimoje, ar dėl to, kad šie asmenys yra vieniši.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tarp asmenų, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis ir kurie yra sudarę santuoką ar įregistravę partnerystę, ir tarp asmenų, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis ir kurie nėra sudarę santuokos ar įregistravę partnerystės, nėra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisintų skirtingą jų traktavimą teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugas aspektu. Todėl ginčytas Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas vertintinas kaip pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamas žmogaus teisių varžymas dėl jų šeiminės padėties.

Be to, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatęs konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo neatitinkantį teisinį reguliavimą, diskriminuojantį nesusituokusius ar neįregistravusius partnerystės asmenis, kuriems nustatytas objektyvus medicininis pagalbinio apvaisinimo poreikis, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti visiems prieinamą sveikatos priežiūrą.

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo

Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad tas teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, įsigaliojus šiam jo nutarimui, negalės būti taikomos Įstatymo nuostatos, pagal kurias nesudariusioms santuokos ar neįregistravusioms partnerystės poroms ir vienišiems asmenims sveikatos priežiūros paslauga – pagalbinis apvaisinimas – negali būti teikiama net ir esant atitinkamų medicininių priežasčių ir nesant medicininių kontraindikacijų. O Įstatymas, kurio 5 straipsnio 3 dalis tiek, kiek nurodyta, šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, skirtas tik sudariusių santuoką arba įregistravusių partnerystę asmenų pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo sąlygoms, būdams ir tvarkai reguliuoti.

Taigi, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo sąlygų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, kad būtų pašalintas pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo sąlygų teisinio reguliavimo neapibrėžtumas ir nustatytas Konstituciją atitinkantis teisinis reguliavimas, pagal kurį šios sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos visiems asmenims esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, be kita ko, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata. Todėl Konstitucinis Teismas nustatė, kad šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai turi būti paskelbtas 2026 m. balandžio 10 d.

Konstitucinio Teismo informacija