Pristatyta 2024 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos apžvalga

Šiandien įvyko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. metinės veiklos apžvalgos pristatymas, kurio metu diskutuota tema „Savininko teisių apsauga ir gynimas kasacinio teismo praktikoje“. Renginį sveikinimo kalba pradėjo ir pranešimą skaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė:

„Sveikinu visus atvykusius į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veiklos 2024 metais pristatymą. Metais, kurių pabaigoje pagaliau buvo pilnai suformuota 32 teisėjų, tarp jų – 12 teisės mokslų daktarų, Teismo sudėtis.

„Norėdami valdyti ateitį, turime įvertinti praeitį ir iš jos pasimokyti“, – teigė moderniosios vadybos autoritetas Peteris Druckeris. Tad kviečiu susipažinti su esmingiausiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praėjusių metų pasiekimais ne tik išklausant pranešimus, dalyvaujant diskusijoje, bet ir pasidomint Metinio pranešimo rašytine medžiaga.

Taigi – 2024-ieji. Jie Lietuvai tapo išskirtiniais. 2024-aisiais mūsų valstybė, o kartu ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, minėjo ne vieną reikšmingą sukaktį: narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį, prisijungimo prie Europos Tarybos trisdešimtmetį, vainikuotą Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų Komitetui.

Tarsi laiko ir nedaug prabėgo, bet šios narystės Lietuvai, taip pat ir jos teisinei (teisės ir institucinei) sistemai, atnešė didelius pokyčius. Svarbiausia – tai naujas mąstymas. Įveiktos senos dogmos, Europos teisė, kurios veikimas, taikymas ir aiškinimas yra unikalūs, tapo mūsų savastimi, praturtino mūsų nacionalinę teisę, suteikė jai naujos kokybės. Išmokome ir toliau mokomės remtis šia teise – naudotis jos suteiktais gynybos įrankiais, autonomišku, tiesioginiu ir viršenybiniu taikymu. Įsiliejome į darnią Europos teismų ir teisėjų bendriją. Joje procesinis dialogas, abipusiškai plėtojant ir Europos, ir Lietuvos teisę, šioms vienai kitą papildant, taip pat bet koks kitas bendradarbiavimas tapo neatsiejama būtinybe, kad užtikrintume teisės viršenybę ir Europos teisės suteiktas žmogaus teises.

Galima daug ir plačiai kalbėti apie aukščiausiųjų teismų, atskirai išskiriant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, indėlį taikant Europos teisę. Ši tema praėjusiais metais „ėjo“ ryškia raudona linija įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose renginiuose. Jų įspūdžiais, svarbiausiomis mintimis ir patirtimis dalinamės Metiniame pranešime publikuojamame mūsų Teismo vadovų interviu. Kaip 2024-ųjų teisingumo metų baigiamąjį akordą, šią temą iš dalies siūlome ir šiandienos diskusijai, gilinantis į aktualumo neprarandantį savininko teisių apsaugos aspektą.

Trumpai nusakyti padarytą pažangą sudėtinga. Tačiau vos keli esminiai 2024 m. Europos Komisijos teisingumo rezultatų suvestinės duomenys, prie kurių neabejotinai prisidėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasako daug: Lietuvos teismais pasitiki apie 56 proc. plačiosios visuomenės ir apie 62 proc. įmonių; teismų nepriklausomumo rodiklis pakilo iki europinio vidurkio ir jo kitimo kryptis nuteikia optimistiškai; pagal bylų nagrinėjimo kokybę tarp Europos Sąjungos valstybių esame 15-oje, pagal bylų nagrinėjimo spartą – 12-oje, pagal investicijų apsaugą – 18-oje vietoje.

Koks būtų Aukščiausiojo Teismo indėlis į šiuos rezultatus? O Aukščiausiasis Teismas 2024 metais sprendė dėl 2638 kasacinių skundų ir kitų procesinių dokumentų priimtinumo, išnagrinėjo virš 500 kasacinių ir kitų bylų. Tiesa, šie skaičiai, koreliuojantys su nuo 2022 metų mažėjančiu paduotų kasacinių skundų skaičiumi, taip pat kiek mažesni. Pamąstymų apie mažėjimo priežastis yra įvairių: tai ir bendras apeliacinių bylų skaičiaus mažėjimas, ir, neabejotina, gilesnis pačios kasacijos esmės suvokimas, vis labiau įsisąmoninant, kad kasacijos objektas – teisės klausimai, vis geriau įvertinant ir prognozuojant kasacijos konkrečioje byloje perspektyvą ir atsisakant akivaizdžiai nerezultatyvaus kreipimosi. Tačiau jei paduodamų kasacinių skundų, palyginus su 2023 metais, 2024-aisiais gauta 17 proc. mažiau, tai priimta tik 8 proc. mažiau. Kitaip tariant, palyginus su praėjusiais metais, kasacinių skundų priimtinumas, kad ir nežymiai, vis tik kilstelėtas: civilinėse bylose – vienu (nuo 16 iki 17), baudžiamosiose – 5 (nuo 34 iki 39) procentais. Šis rodmuo dar kartą patvirtina, kad kasacinių skundų kokybė gerėja, vis geriau įvaldant kasacijos pagrindų atskleidimą, teisės klausimų kėlimo techniką. Ir tai, sakyčiau, yra tegul kol kas kuklus, bet vis tik bendrų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, advokatūros, prokuratūros, universitetų pastangų, skatinant kasacijos esmės suvokimą, siekiant kuo didesnės kasacinių skundų kokybės, rezultatas. Mažėjant kasacinių bylų, jų nagrinėjimo terminai trumpėja, nepaisant to, kad kasacinės bylos sudėtingėja, jose keliami teisės klausimai dažnai siejasi su daugybe persipynusių teisinių santykių, reikalaujančių ypatingo įdirbio. Skaičiuojant nuo kasacinio skundo ar prašymo atnaujinti bylą gavimo iki baigiamojo teismo akto priėmimo priėmimo, labai apibendrintai – kiekvienos bylos vidutinė nagrinėjimo trukmė buvo 188 dienos (palyginus su 2023 m., baudžiamoji byla nagrinėta 25, civilinė – 20 dienų, administracinio nusižengimo byla – net 31 diena trumpiau, o įvertinus ilgesnėje, pvz., trejų metų, perspektyvoje, civilinės bylos nagrinėjimo trukmė sumažėjo net 63 dienomis, t. y. virš dviejų mėnesių). Tuo tarpu skaičiuojant pagal Nacionalinės teismų administracijos taikytą metodiką, t. y. nuo bylos gavimo iki sprendimo priėmimo, visi šie terminai dar trumpesni: byla 2024 metais nagrinėta vidutiniškai 169 dienas, atitinkamai trumpiau nagrinėtos ir konkrečių kategorijų bylos.

Natūralu, kad kasaciniame procese, kurio prigimtis diktuoja jo dokumentinį pobūdį dominuoja rašytinis bylų nagrinėjimas: taip nagrinėta absoliuti dauguma civilinių bylų, baudžiamosiose, reikalaujant baudžiamojo proceso specifikai, rengta daugiau žodinių nei rašytinių posėdžių; apie trečdalis žodinių posėdžių buvo nuotoliniai. Kiek mažiau bylų nei praėjusiais metais (12 baudžiamųjų ir 4 civilinės) nagrinėtos išplėstinėse kolegijose, poreikis bylą nagrinėti mišrioje kolegijoje nekilo. 2 bylose kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo (ši tendencija išlieka stabili).

Nestebina, kad elektroninės kasacinės civilinės bylos, kaip ekonomiškesnės, nepraranda savo patrauklumo. Nors civilinių kasacinių bylų išnagrinėta 27 proc. mažiau nei 2023 m., elektroninių dalis, palyginus su „popierinėmis“, 2024 m. sumažėjo nežymiai – tik apie 1 proc.

Klaidos yra neišvengiamos bet kuriame, taip pat ir teismų, darbe. Žinoma, mūsų siekiamybė – kuo mažiau klaidų. Tačiau bet kuri nesėkmė atveria naują kelią sėkmei. Taisytos klaidos – dažna augimo prielaida ir vienas iš labiausiai patikimų savo pažangos vertinimo kriterijų. Visada aktualu įvertinti, kiek klaidų taisyta. 2024-ųjų praktika dar labiau patvirtino pačią bendriausią tendenciją, kad apeliacinių sprendimų, į kuriuos reikėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įsikišimo, skaičius jau kelerius metus daugiau ar mažiau svyruoja apie vidurį. Civilinėse bylose intervencija į apeliacinius sprendimus sumažėjo ir sudaro apie 50 proc. (2023 m. sudarė virš 60 proc.); baudžiamosiose bylose – išaugo ir siekia apie 45 proc. (2023 m. siekė apie 40 proc.). Ką rodo tokia kaita? 2024 metais, lyginant su 2023 metais, buvo išnagrinėta mažiau kasacinių skundų, summa summarum šiek tiek sumažėjo ir pakeistų ar panaikintų sprendimų santykis, taigi galima teigti, kad teismų sprendimų kokybė išlieka stabili, net galime teigti, kad gerėjo.

Kokias teisės problemas nagrinėjom? Akivaizdžiai sisteminių ar dažnai pasikartojančių klausimų nebuvo. Tačiau, net ir įvertinus tai, kad kasacinį teismą pasiekia viešo intereso bylos, kai kurie mūsų nagrinėti klausimai, kaip reikšmingi ypatingai didelei visuomenės daliai, galėtų būti pabrėžtinai išskirti. Tokį tikslą ir turėjome, Metiniame pranešime atkreipdami dėmesį į svarbiausius 2024-ųjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.

2024 metais civilinėse bylose (o jų išnagrinėjom arti pustrečio šimto)  daug dėmesio skyrėme bendraturčių teisių ir pareigų išaiškinimui bendrosios dalinės nuosavybės bylose; išplėtotas nemokumo santykių aiškinimas, patikslinant kai kuriuos jų aspektus tiek  juridinių, tiek fizinių asmenų atžvilgiu; viešųjų pirkimų bylose atskleisti nauji tiekėjo patikimumo principo aspektai, pasisakyta dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, arbitruotinumo, aiškiai išskiriant kriterijų, lemiantį tokių ginčų nagrinėjimą arbitražu.

Baudžiamosiose bylose (jų išnagrinėjome beveik 200) ryškus vieno svarbiausių teismo proceso principo – teismo (teisėjo) nešališkumo ir nepriklausomumo – aiškinimas; toliau plėtota praktika dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, pasisakant įvairiais aktualiais šių nusikalstamų veikų požymių aspektais; svarbių korekcijų patyrė ir ankstesnė praktika už sutuoktinių nužudymus nuteistų moterų, kentėjusių jų sisteminį/nuolatinį smurtą, bylose (tai pirmiausia didelio susijaudinimo, būtinosios ginties situacijos); analizuoti įvairūs išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo probleminiai aspektai.

Žinoma, ne tik šie, visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra svarbūs, todėl visada jaučiu pareigą priminti apie nuolat pildomą jų elektroninį sąvadą, kuris prieinamas bendrosios kompetencijos teismams ir Vyriausiajam administraciniam teismui.  Ir jau įprasta, tačiau vis tiek atkreipsiu dėmesį, kad visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra publikuojamos ir viešai prieinamos mūsų Teismo interneto tinklalapyje, kaip ir kasmėnesinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos, apie kurias papildomai informuojame ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo LinkedIn paskyroje.

Labai svarbu, kad teismo skleidžiama žinia būtų kuo dažniau matoma ar girdima. Apie 160 mūsų 2024 m. išnagrinėtų bylų, t. y. apie kas 3 bylą, lydėjo pranešimai spaudai. Tad rezultatas neblogas. Tačiau tai – tik viena pusė. Ne mažiau, jei ne daugiau, svarbu, kad mūsų žinia būtų teisingai suprasta. Visuomenė laukia įtikinamų, suprantamų, aiškia kalba išdėstytų argumentų. 

Tęsdami beveik dešimtmečio kasacinių nutarčių kokybės stebėseną, žengėme naują žingsnį – surengėme nepriklausomą skirtingų teisinių profesijų bei žiniasklaidos atstovų diskusiją apie kasacinių nutarčių, pranešimų spaudai aiškumą, suprantamumą. Diskusija neapsiribojo išvada, kad kasacinių nutarčių kokybė gerėja ir, žvelgiant istoriškai, esmingai patobulėjo. Svarbiausia buvo išsigryninti dabartinius prioritetus, kurie prisidėtų prie kuo didesnio kasacinės praktikos aiškumo ir sklaidos, kuo geresnio jos suprantamumo ne tik teisininkų bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei. Metų pabaigoje jau pamatėme pirmuosius rezultatus – sukurtas ir kaip eksperimentinis pradėtas taikyti pranešimų apie kasacinę praktiką rengimo modelis, naudojant dirbtinį intelektą.

Na, o naujas leidinys apie Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kartu įprasminantis ir visos teismų sistemos reprezentavimą, tapo nepamainomu gidu kiekvienam besidominčiam.

Stengėmės kuo geriau atliepti ir įgyvendinti ir kitas taip vadinamų teisingumo paslaugų klientų teises. Kad Teismo darbuotojai laikėsi aukščiausių profesinės veiklos standartų, patvirtina aukštas asmenų aptarnavimo kokybės monitoringo rezultatas – net 4,97 balo (iš 5 galimų), kuris, be kita ko, atspindi ir visuomenės pasitikėjimą būtent Aukščiausiuoju Teismu.

Kaip niekada buvome aktyvūs (ir matomi, ir girdimi), organizuodami ir patys dalyvaudami įvairiuose renginiuose, tarp jų – ir dedikuotose mano minėtoms sukaktims. Įspūdingą jų aprašymą pateikiame vėlgi Metiniame pranešime.

Nuoširdus ačiū už visa tai Teismo teisėjams ir darbuotojams.

2024-ieji ir savivaldos rinkimų metai. Džiaugiamės teisėjų bendruomenės pasitikėjimu ir aukštu vertinimu: daugiau nei 10 teisėjų išrinkti/paskirti į savivaldos, su ja susijusias institucijas, Lietuvos teisėjų asociacijos valdybą, tapo šių vadovais. Tad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išlieka ir vis labiau įsitvirtina kaip teismų sistemos lyderis.

Tačiau mūsų siekis įgyvendinti aukštus teismų komunikavimo (tarpusavio ir su visuomene) standartus, kaip ir kasacinio teismo pareiga sekti savo paties ir viršnacionalinių teismų praktiką, rengti kuo daugiau teisės aiškinimo ir taikymo apibendrinimų, plėtoti teisės tyrimus pagal konkrečių bylų poreikius, vykdyti tarptautinius projektus, lygiaverčiai imtis procesinio ir kitokio Europos teismų bendradarbiavimo, dar ne viena kita nefinansuojama ar tik iš dalies finansuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo funkcija, gali tiesiog žlugti ir likti tik teorinė, nepaisant mūsų didelių pastangų šias funkcijas tinkamai vykdyti. Neperspektyvus gali likti ir mūsų siekis tapti patraukliu darbdaviu aukštos kvalifikacijos teisininkams-analitikams, kitam personalui. Taip gali nutikti, nes vis dar neišsprendžiamas klausimas dėl papildomo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo finansavimo. Tuo tarpu kasacinio teismo darbo barai ir toliau plečiasi. Teismas įgyja naujų funkcijų, iš jo tikimasi gilaus bet kurios veiklos turinio, ir visa tai neatsiejama nuo modernaus kasacinio teismo, kokio pagrįstai reikalauja visuomenė. 

Pabaigai, artėjant diskusijos laikui, leiskit padaryti trumpą įžangą į ją. Galėčiau cituoti ne vieno žymaus žmogaus mintis apie nuosavybės teisės, jos apsaugos svarbą. Visas jas vienija bendras vardiklis – nuosavybės teisė yra varomoji civilizacijos jėga: ji – visų kitų žmogaus teisių pagrindas, ji – esminė laisvų rinkų, asmens laisvės ir saugumo garantas; be jos laisvė – tik iliuzija, be jos nėra pažangos. Todėl valstybė privalo ją gerbti ir saugoti, ne bet kaip, bet būtinai randant pusiausvyrą tarp individo teisių ir visuomenės interesų.

Šios dienos diskusijos dalykas – savininko teisės ir jų apsauga – yra pamatinė privatinės teisės sritis. Pamatinė, nes be jos neįmanoma kasdienė civilinė apyvarta, kurią lydi ir turtinių ginčų sprendimas, ir nusikaltimų tyrimai, ir daugybė kitų teisinių veiksmų.

Nuosavybės teisės turinį sudaro taip vadinamoji savininko teisių „triada“ – valdymas, naudojimas ir disponavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant teisę, kiekvienais metais pateikia nemažai šios srities išaiškinimų. 2024-ųjų praktika – ne išimtis.

Savininko teisių apsaugos klausimus vienokiu ar kitokiu aspektu sprendėme įvairių kategorijų bylose. Juk nuosavybės neliečiamumas (nors bene didžiausią akcentą ir turi konstitucinėje bei civilinėje teisėje) yra tarpšakinis principas. Juo labiau, kad privati nuosavybė yra materialus kitų teisių įgyvendinimo pagrindas ir prie nuosavybės teisės apsaugos didesne ar mažesne apimtimi prisideda veik kiekviena teisės šaka, kurių normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat aiškino. Pavyzdžiui, civilinėse bylose – tai ir ginčai tarp bendraturčių, susiję su jų teisėmis ir pareigomis;  ginčai, kylantys iš paveldėjimo teisės; tai teritorijų planavimas, neteisėtos statybos, jų padarinių šalinimas, žemės sklypų perleidimas užsieniečiams; ginčai, susiję su nuomininkų reikalavimais; įgyjamoji senatis ir sudėtingas jos taikymas; nekilnojamojo turto kreditavimas; privačios žemės paėmimas viešojo intereso tikslais, pvz., infrastruktūros projektams, ir daugybė kitų. Baudžiamosiose – svetimo turto vagystės,  bylos, susiję su turto konfiskavimu, laikinu nuosavybės teisių apribojimu pabrėžiant proporcingumo principo laikymosi svarbą taikant šias priemones, neteisėto praturtėjimo baudžiamosios bylos, kur svarbūs, be kita ko, įstatymo galiojimo laike, aplinkybių, susijusių su turto įgijimo teisėtumu (neteisėtumu), įrodinėjimo klausimai.

Akivaizdu, kad kai nuosavybės teisės objektu buvo pripažįstami tik fiziniai daiktai, nuosavybės teisė buvo įgyvendinama siauriau negu dabar. Skaitmeninimas, DI mūsų pažinimo ribas sparčiai ir nesustojamai plečia, atsiranda vis daugiau turto rūšių ir jo panaudojimo formų. Turtas jau nėra tik fiziniai daiktai, be to, vis mažėja skirtumai tarp daiktinių ir prievolinių teisių. Tarptautinėje plotmėje palaikomas ekstensyvus požiūris į nuosavybės teisės objektus, siekiant savininko teisėms suteikti universalumo ir absoliutumo teisės aktuose vengiama pateikti baigtinį nuosavybės teisės objektų sąrašą. Štai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nuosavybė suprantama tikrai plačiai – tai daiktai, tam tikros teisės, reikalavimai bei interesai, turintys turtinę vertę.  Natūraliai kyla naujų klausimų dėl nuosavybės teisės turinio, nematerialaus turto teisinio režimo ir jam taikytino reguliavimo.

Ar LAT praktika atliepia sparčiai besiplėtojančių nuosavybės santykių problemas/klausimus, ar ji lanksčiai reaguoja į turto formų įvairovę, ar ji prisideda mūsų visuomenei siekiant ekonominio ir socialinio progreso?”

Šiais ir kitais klausimais vyko diskusija tema „Savininko teisių apsauga ir gynimas kasacinio teismo praktikoje“. Ją vedė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas dr. Algirdas Taminskas, o pranešimą apie Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką diskusijos tema skaitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų grupės vadovė Rūta Krasuckaitė.

„Kaip jau šiandien buvo ne kartą sakyta, tik pasikartosiu, kad nuosavybės santykiai yra vieni iš svarbiausių visuomeninių santykių, o teisė netrukdomai naudotis nuosavybe pripažįstama prigimtine žmogaus teise. Svarbią ir plačią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų nuosavybės apsaugos bylų kategoriją sudaro su viešojo intereso gynimu susiję ginčai, kurių išsprendimas nacionaliniu lygiu ne kartą buvo vertintas ir tarptautiniame kontekste – Europos Žmogaus Teisių Teisme. Šio teismo jurisprudencija Lietuvos Aukščiausiajam Teismui yra itin reikšminga, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją taikant tiek ex post, tiek ex ante”, – kalbėjo Teisės tyrimų grupės vadovė Rūta Krasuckaitė.

Diskusijoje dalyvavo: prof. dr. (HP) Vytautas Mizaras, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas; Jolita Šlikienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė; Deimantė Nikitinienė, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė; prof. dr. Evaldas Klimas, advokatas, Mykolo Romerio universitetas.

Metinio pranešimo leidinį galite skaityti čia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija