LVAT: savivaldybės tarybos narys pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymą, nes dalyvavo nusišalinimo klausimo svarstyme
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) byloje ginčytu sprendimu nusprendė, jog pareiškęs nusišalinimą, bet tęsdamas dalyvavimą posėdžiuose, kai buvo paskelbtas balsavimas dėl jo nusišalinimo (ne)priėmimo, pareiškėjas netinkamai įvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
VTEK vertinimu, vien ši aplinkybė yra pakankama pareiškėjo elgesį vertinti kaip pažeidžiantį interesų konflikto valdymą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas. Pareiškėjas nesutiko su šiais argumentais ir siekė įrodyti, jog Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimas – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, neturėtų būti aiškinamas kaip fizinis nedalyvavimas posėdyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nustatė, jog įstatymų leidėjas Įstatyme nėra reglamentavęs konkrečių veiksmų, kuriuos turi atlikti deklaruojantys asmenys, pareiškę apie nusišalinimą, be to, nėra atskleista formuluotė „jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas“. Tačiau VTEK yra patvirtinęs Rekomendacijas dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos, kuriose detalizuotos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos ir kuriose aiškiai nurodyta, jog pareiškus apie nusišalinimą – toliau rekomenduojama nedalyvauti svarstant klausimą dėl nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo), išeiti iš posėdžių salės (patalpos), kurioje svarstomas klausimas ir (ar) balsuojama.
Atsižvelgęs į nustatytą reglamentavimą, taip pat į anksčiau LVAT suformuotą teismų praktiką, pagal kurią dalyvavimas posėdyje, svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą, pažeidžia Įstatymo nuostatas net ir tada, kai asmuo nebalsuoja, pavyzdžiui, susilaiko nuo balsavimo, LVAT konstatavo, jog VTEK pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, pareiškęs nusišalinimą nuo konkrečių klausimų svarstymo ir toliau dalyvaudamas posėdžiuose sprendžiant dėl jo pareikštų nusišalinimų, nors ir posėdžiuose nebalsuodamas, netinkamai įvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą.
Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nuo nusišalinimo pareiškimo momento pareiškėjas privalėjo palikti posėdžių salę (nuotolinio posėdžio atveju – posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemą) ir nedalyvauti jokiose tolesnėse procedūrose, įskaitant savo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimo svarstymą. LVAT vertinimu, pareiškėjas, dalyvaudamas jo nusišalinimo prašymo svarstymo procedūroje, nors ir nebalsuodamas, gali daryti įtaką nešališkų sprendimų priėmimui. Todėl siekdamas suvaldyti savo tarnybinėje veikloje atsiradusią interesų konflikto situaciją pareiškėjas privalėjo ne tik pareikšti apie nusišalinimą, bet ir jokia forma toliau nedalyvauti tiek interesų konfliktą sukėlusio klausimo svarstyme, tiek nusišalinimo klausimo svarstyme.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
