LAT pasisakė dėl skolininko turto dalies nustatymo pagal CPK 667 straipsnį

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sprendė klausimą, ar gali būti nustatoma skolininko reikalavimo teisės dalis pagal jo sutuoktinės juridiniam asmeniui suteiktą kreditą.
Išieškotojos kreipėsi į teismą, prašydamos, be kita ko, nustatyti, kad skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis reikalavimo teisės pagal jo sutuoktinės su juridiniu asmeniu sudarytą kredito sutartį. Byloje teismų nustatyta, kad 2015 m. birželio 30 d. skolininko sutuoktinė suteikė 680 000 Eur kreditą juridiniam asmeniui. Sutuoktiniai 2018 m. birželio 11 d. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią sutuoktinei atiteko dalis finansinio reikalavimo pagal pirmiau minėtą juridiniam asmeniui suteiktą kreditą. Šis povedybinės sutarties punktas kitoje byloje teismų buvo pripažintas negaliojančiu. Dalį kredito juridinis asmuo grąžino sutuoktinei, be to, dalis reikalavimo teisės su mokėtinomis palūkanomis buvo perleista kitiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkui iš bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine priklauso 1/2 dalis juridinio asmens negrąžintos skolos. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl skolininko turto dalies nustatymo pagal kredito sutartį pakeitė, nustatydamas, kad skolininkui iš bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine priklauso 1/2 dalis viso kreditoriaus reikalavimo pagal kredito sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu vykdymo procese, tenkinti būtina nustatyti, kad skolininkas turi bendrą su kitais asmenimis turtą, iš kurio gali būti išieškoma, nustačius skolininko turto dalį. Vien tai, kad antstolis areštavo konkretų turtą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko šio turto dalies nustatymo, savaime nereiškia, kad teismas turi apsiriboti formaliu skolininkui priklausančios turto dalies nustatymu. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos, ar yra visos prielaidos taikyti CPK 667 straipsnyje nustatytą procedūrą.
Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį, išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Jei teismas nustato, kad konkretaus skolininkui kartu su kitais asmenimis priklausančio bendro turto nėra (pvz., yra pasibaigusi turtinė reikalavimo teisė), tai paprastai reiškia, kad nėra prielaidų tenkinti prašymą nustatyti skolininkui priklausančią šio turto dalį, nes iš jos nebus galima išieškoti.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai reikšmingomis laikė vien aplinkybes, atsiradusias po povedybinės sutarties sudarymo, ir neištyrė argumentų, jog reikalavimo teisė pagal kredito sutartį yra pasibaigusi, nes ir pirmosios instancijos teismo nurodyta kaip negrąžinta juridiniam asmeniui suteikto kredito suma iš tiesų buvo grąžinta dar iki povedybinės sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nepagrįstai neištyrė aplinkybės dėl skolos likučio pagal kredito sutartį grąžinimo, bet neįvertino ir kito šios bylos baigčiai reikšmingo argumento – kad juridinis asmuo yra išregistruotas, todėl visos šio asmens prievolės pagal įstatymą laikytinos pasibaigusiomis, pagrįstumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija