LVAT: mokėjimai už darbą poilsio, švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžius neprivalo būti įskaičiuoti, skiriant statutinio pareigūno valstybinę pensiją

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo (buvusio pareigūno) skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti valstybinę pensiją apskaičiavusios institucijos sprendimą neįskaityti mokėjimų už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą apskaičiuojant pareiškėjo valstybinės pensijos dydį. 

Pareiškėjas teigė, kad jo tarnyba buvo organizuojama pamainomis po 24 valandas, o tai reiškė, kad jis dirbo tiek naktimis, tiek švenčių dienomis ir už tai jam buvo mokamas padidintas atlyginimas, kuris turėjo būti įskaitytas skaičiuojant jam paskirtos valstybinės pensijos dydį. 

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Įstatyme nustatytą reguliavimą, konstatavo, kad Įstatymas aiškiai apibrėžia tiek tai, kaip yra apskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija (pagal pareigūno ar kario darbo užmokesčio vidurkį), tiek tai, kas konkrečiai įskaitoma skaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį (pareiginė alga ir nurodyti jos priedai). 

Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuriam taikytinos Vidaus tarnybos statuto (Statutas) nuostatos. Statute apibrėžta, iš ko susideda pareigūnų darbo užmokestis. Pareiginė alga ir mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą čia išskirti kaip atskiros pareigūno darbo užmokesčio dalys. Be to, Statute apibrėžta, kaip tiksliai apskaičiuojama pareiginė alga. Taigi ir dirbant poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budint to mėnesio pareiginė alga pagal Statutą išlieka tokia pati, nors pareigūno darbo užmokestis gali būti didesnis. 

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad vidutinis darbo užmokestis ir darbo užmokesčio vidurkis pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti nėra tapačios sąvokos, jos numatytos skirtingoms situacijoms, todėl nagrinėtu atveju turėjo būti skaičiuojamas būtent darbo užmokesčio vidurkis valstybinei pensijai apskaičiuoti. 

Galiausiai, pabrėžta ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo pensijų, o šie skirtumai lemia, kad įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, be kita ko, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių. 

Įvertinus tai, kas išdėstyta, sprendimas dėl pareiškėjo valstybinės pensijos apskaičiavimo, neatsižvelgiant į mokėjimus už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, pripažintas pagrįstu ir teisėtu. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija