LAT pasisakė apie rangovo ir techninio prižiūrėtojo prievolės atlyginti dėl gaisro kilusią žalą rūšį
Lapkričio 25 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė nutartį byloje (Nr. e3K-3-215-421/2024) dėl gaisro padarytos žalos rekonstruotam Tytuvėnų vienuolyno ansambliui atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl rangovės ir statybos techninės prižiūrėtojos prievolės rūšies atlyginti žalą dėl vienuolyne ir bažnyčioje kilusio gaisro. Teismai, nustatę, kad gaisras kilo dėl rangovės ir techninės prižiūrėtojos darbuotojų vienuolyne netinkamai atliktų darbų, konstatavo solidariąją atsakovių prievolę atlyginti žalą, argumentuodami tuo, kad kilusi žala buvo susijusi su abiejų atsakovių veiksmais.
Techninė prižiūrėtoja kasaciniu skundu šią teismo išvadą ginčijo, įrodinėdama, jog teismai, nesant įstatyme nustatytų pagrindų, suvienodino statybos proceso dalyvių atsakomybę, taip nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies sutiko su techninės prižiūrėtojos argumentais ir išaiškino, kad pagal ieškovės (draudimo bendrovės) reikalavimo dalį dėl vienuolyno pastatui padarytos žalos atlyginimo, kuri kyla iš sutartinių teisinių santykių, atsakovėms nepagrįstai buvo taikyta solidarioji atsakomybė. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai nevertino rangovės ir statybos techninės prižiūrėtojos vykdytų pareigų pagal rangos ir techninės priežiūros sutartis, neatsižvelgė į skirtingą jų pareigų pobūdį ir atsakomybės sritis, nevertino, kiek už netinkamą techninės priežiūros atlikimą yra atsakinga pati užsakovė ir kokia dalimi dėl netinkamo techninės prižiūrėtojos pareigų vykdymo yra pagrindas mažinti rangovės atsakomybę ir tokiu atveju spręsti dėl techninės prižiūrėtojos atsakomybės dalies atlyginant žalą.
Dėl kitos draudimo bendrovės pareikšto reikalavimo dalies, t. y. dėl bažnyčios pastatui padarytos žalos atlyginimo, kasacinis teismas nurodė, kad rangovės ir statybos techninės prižiūrėtojos atsakomybė pagal reikalavimą atlyginti bažnyčios pastatui padarytą žalą kyla ne iš sutartinių teisinių santykių, todėl draudimo bendrovės reikalavimui atlyginti bažnyčios pastatui padarytą žalą galėjo būti taikoma CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų prievolės prezumpcija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad techninė prižiūrėtoja bylos nagrinėjimo metu nurodė argumentus, kurie, jos manymu, paneigia solidariosios atsakomybės taikymą atsakovėms, tačiau šie argumentai teismų nebuvo įvertinti, nors, siekiant tinkamai nustatyti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovėms taikyti solidariąją atsakomybę, techninės prižiūrėtojos nurodyti argumentai turi esminę reikšmę ir privalėjo būti įvertinti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino teismų procesinių sprendimų dalis dėl draudimo bendrovės reikalavimo priteisti iš rangovės ir statybos techninės prižiūrėtojos 610 351,02 Eur žalos atlyginimą ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
