LAT pateikė išaiškinimą dėl pinigų perdavimo fakto įrodinėjimo išdavus vekselį
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kaip turi būti vertinami įstatymo nustatyta tvarka nerealizuoti paprastieji vekseliai, kai ginčas kyla dėl paskolos dalyko (pinigų) perdavimo fakto. Nutartyje pabrėžta ne tik rašytinės formos laikymosi svarba, bet ir įrodymų visumos reikšmė bylose dėl paskolos teisinių santykių.
Byloje ieškovas siekė prisiteisti skolą, remdamasis vekseliu, kuriame atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui skolos sumą per tam tikrą terminą. Tačiau vekselis nebuvo pateiktas apmokėti įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, todėl ieškovas negalėjo gauti notaro vykdomojo įrašo, kuris būtų leidęs išieškoti skolą supaprastinta ne ginčo tvarka. Atsakovas tvirtino, kad pinigai pagal vekselį faktiškai nebuvo perduoti, o dokumentas tėra juodraštis.
Bylą nagrinėję teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl skolos patenkino, o apeliacinės instancijos teismas ‒ atmetė.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad nors įstatymo nustatyta tvarka nerealizuotas vekselis prarado vertybinio popieriaus galią, jis gali būti laikomas rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinius santykius. Paprastai paskolos dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<…> pinigus gavau <…>“, „<…> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau paskolos teisinių santykių egzistavimą gali patvirtinti ne vien tik formalių rašytinės sutarties reikalavimų laikymasis, bet ir įrodymų visumos vertinimas.
Teismas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi įrodymų visuma, o apeliacinės instancijos teismas šią analizę atliko nevisapusiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog vekselis buvo surašytas ir pasirašytas atsakovo, kuris pats yra teisininkas ir turėjo suvokti tokio veiksmo padarinius. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis turėjo finansines galimybes suteikti paskolą. Vekselio originalas liko ieškovo žinioje, o atsakovas nesiėmė jokių veiksmų šiam dokumentui susigrąžinti ar jo pagrindu susiformavusiai prievolei ginčyti.
Pirmosios instancijos teismo išvada dėl paskolos perdavimo buvo paremta tiek netiesioginiais rašytiniais įrodymais, tiek liudytojo parodymais, kuriuos kasacinis teismas pripažino leistinais. Apeliacinės instancijos teismas šių svarbių aspektų sprendime nevertino. Todėl kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
