LAT pasisakė dėl institucijos pareigos suteikti reikiamą pagalbą vaiko globėjui
G. V. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kuri buvo pradėta dėl to, kad ji atsisakė būti vaikų nuolatine globėja nedelsiant, t. y. globėjo (rūpintojo) pareigas vykdė priešingai vaikų interesams ir nevykdė vaikų globėjo (rūpintojo) pareigos užtikrinti vaikų fizinį ir psichinį saugumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 74 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija lapkričio 18 d. nutartyje pažymėjo, kad vaiko globa užtikrina vaikui saugias, jo amžiaus tarpsnį atitinkančias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis gali augti ir vystytis, tačiau tai nėra alternatyvi tėvystės forma, todėl valstybė yra atsakinga už tinkamą šios paslaugos vaikui organizavimą ir jos vykdymo priežiūrą. Vaiko globa yra paslauga vaikui, už jos tinkamą organizavimą yra atsakingos valstybės ir savivaldos institucijos, o vaiko globėjas, teikiantis paslaugą, yra atsakingas už šios paslaugos kokybę.
Vaiko globa yra daug pastangų reikalaujanti paslauga vaikui, nes, be kasdienės jo priežiūros, globėjas turi padėti vaikui išgyventi jo patirtas traumas, atkurti ir palaikyti vaiko santykius su tėvais ir kitais giminaičiais, paruošti vaiką grįžti į šeimą ar pereiti į kitą globėjų, įtėvių šeimą, parengti jį savarankiškam gyvenimui. Todėl valstybė siekia suteikti reikalingą pagalbą vaiko globos paslaugą teikiantiems asmenims, kad jie nepalūžtų ir galėtų užtikrinti vaikui saugias ir harmoningas gyvenimo ir vystymosi sąlygas tiek, kiek reikia.
Teisėjų kolegija nutartyje atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamos bylos atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinis skyrius turėjo išsiaiškinti, kokios yra vaikų globos problemos, su kokiais sunkumais susidūrė globėjai, ir apgalvoti pagalbos priemones globėjams, tuo metu patyrusiems didelį emocinį krūvį dėl išryškėjusių globoti paimtų vaikų elgsenos problemų, dėl paaiškėjusios galimos seksualinės prievartos ankstesnėje šeimoje ir su tuo susijusio tyrimo proceso, dėl vaikams reikalingos specialistų pagalbos, kurios negalėjo iš karto gauti, ir duoti jiems laiko apgalvoti, ar vaikų atsisakymas yra geriausias problemų sprendimo būdas. Tačiau institucija jokių pagalbos priemonių nesvarstė, todėl priėmė skubotą sprendimą nedelsdama paimti vaikus iš nuolatinių globėjų šeimos ir pradėjo administracinio nusižengimo teiseną.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pritarė Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad G. V. veiksmai šiuo atveju negali būti vertinami kaip vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymas arba vykdymas priešingai vaiko interesams ANK 74 straipsnio prasme. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas, nutraukdamas G. V. administracinio nusižengimo teiseną, tinkamai taikė ANK 74 straipsnio 1 dalį ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
