Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo proceso atnaujinimo iki kreditorių reikalavimų pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių prašymo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujinti procesą priėmimą, aiškinimo ir taikymo, kai toks prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teismui, priminta, kad proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai. Teismų padarytoms fakto ir (ar) teisės klaidoms taisyti visų pirma skirta teismų instancinė sistema, kuria nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo: byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties atsakovė buvo pateikusi kasacinį skundą, šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti. Šiuo atveju atsakovės prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje (ir konkrečiai 9 punkte) įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis, dėl to prašymas pagrįstai apeliacinės instancijos teismo pripažintas neatitinkančiu CPK 369 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir jį atsisakyta priimti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą atnaujinti procesą, nevertino ir nesprendė dėl prašyme nurodytų argumentų, kuriais buvo grindžiamas aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimas: nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė, ar apeliacinės instancijos teismas padarė aiškių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir CPK 217, 219, 322 straipsnių taikymo klaidų, bet konstatavo, kad atsakovė siekia atnaujinti procesą įstatyme nenustatytu pagrindu.
______
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių banko teisę vienašališkai nutraukti banko sąskaitos sutartį, pabrėžta, kad mokėjimo paslaugų teikėjas turi teisę nutraukti su klientu sutartį bendrojoje sutartyje nurodytais pagrindais, o tokių bendrojoje sutartyje nenurodžius, turi teisę nutraukti tik esant svarbioms priežastims. Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje ir 18 straipsnyje nurodyti pagrindai nutraukti dalykinius santykius su klientu gali būti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti banko sąskaitos sutartį, tačiau tokia kraštutinė priemonė turi būti proporcinga keliamai pinigų plovimo ir (ar) terorizmo finansavimo rizikai. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad banko klientui turi būti nurodyta informacija, kuri būtų pakankama sutarties nutraukimo priežastims identifikuoti, kartu nepažeidžiant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo.
______
Nutartyje dėl fizinių asmenų bankroto įstatymo normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimus, kurie nenurašomi pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, konstatuota, kad, pagal pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, kreditorių reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti baudas, paskirtas mokesčio administratoriaus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pagrindu, prie reikalavimų, kurie nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto procesą, nebuvo priskirti, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai VMI finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 51 929,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio bauda ir 547,38 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos bauda, pripažino nenurašytina.
Kasacinis teismas atsižvelgė, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu pripažino, jog FABĮ pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į šią Konstitucinio Teismo išvadą bei Konstitucinio Teismo pateiktą išaiškinimą, kad fizinio asmens bankroto procesą inicijuojantis asmuo turi teisę pagrįstai tikėtis, jog bus sudarytos sąlygos atkurti jo mokumą būtent pagal tas skolinių įsipareigojimų pobūdį apibrėžiančias taisykles, kurios galiojo jam inicijuojant bankroto procesą, konstatavo, kad, sprendžiant likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą, šioje byloje turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo metu.
