Kreditorių reikalavimai fizinių asmenų bankroto procese: žingsnis teisinio aiškumo link
Fizinių asmenų bankroto procesas grindžiamas reikalavimų sutelkimo (akumuliavimo) taisykle, reškiančia, kad visi iki bankroto bylos pradžios atsiradę kreditorių reikalavimai turi būti reiškiami Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (FABĮ) nustatyta tvarka. Visų iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių kreditorių reikalavimų sutelkimas rodo nemokumo kaip kolektyvinio skolų išieškojimo proceso paskirtį. Tačiau dėl FABĮ teisinio reguliavimo neaiškumo (spragų), nesuderinamumo su bendrosiomis civilinių teisių įgyvendinimo taisyklėmis, praktikoje neretai kyla klausimų, kokie fizinio kreditoriai turėtų pareikšti savo reikalavimus bankroto procese, kokios teisinės pasekmės kyla to nepadarius, kokias pareigas turi pats fizinis asmuo, susijusias su kreditorių teisių įgyvendinimu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024 (Nutartis) žengė svarbų žingsnį, išaiškinant, kurių kreditorių reikalavimai laikomi atsiradusiais iki fizinio asmens bankroto proceso pradžios, kaip jie turėtų būti tinkamai pareiškiami (tvirtinami) bei teisines pasekmes, kylančias tuo atveju, kai fizinio asmens kreditorius nepareiškia reikalavimo FABĮ nustatyta tvarka.
Šioje byloje nustatyta, kad fizinio asmens kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas vykstant fizinio asmens bankroto procesui įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kreditorius, šio teismo sprendimo pagrindu gavęs vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolį dėl priverstinių vykdymo veiksmų fizinio asmens (skolininko) atžvilgiu atlikimo. Antstolis vykdomąjį raštą priėmė, tačiau vėliau vykdomąjį raštą grąžino išieškotojui. Tokį veiksmą antstolis grindė tuo, kad fiziniam asmeniui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o išieškotojas nustatytu terminu finansinio reikalavimo bankroto administratoriui nepareiškė, jis nebuvo įtrauktas į nurašytų skolų sąrašą ir jo reikalavimo teisė pasibaigė.
Pirmosios instancijos teismas tokią antstolio poziciją laikė nepagrįsta ir nurodė tęsti priverstinio vykdymo veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – nusprendė, kad antstolio veiksmai buvo teisėti.
Kasacinis teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas nustatė, kad šiuo atveju kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momentas siejamas ne su teismo sprendimo, kuriuo jo reikalavimas patenkintas, įsiteisėjimo diena, bet momentu, kai atsirado kreditoriaus reikalavimo teisė.
Vertindamas fizinio asmens pareigą informuoti kreditorius apie iškelta bankroto bylą bei bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie kitose bylose jam pareikštus turtinius reikalavimus, kasacinis teismas pripažino skolininko pareigą tokiu atveju būti aktyviam ir tinkamai įgyvendinti tokias pareigas. Atitinkamai tokios informavimo pareigos neįvykdymas gali lemti, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo, nėra nurašomi. Teismas nurodė, kad kreditorių reikalavimai (pavyzdžiui, atsiradę iki bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, bet neįtraukti į mokumo atkūrimo planą arba atsiradę po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo) užbaigus fizinio asmens bankroto procesą savaime nepasibaigia, todėl kreditoriai ir po šio proceso pabaigos turi teisę reikalauti tokius reikalavimus vykdyti.
Spręsdamas dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo, kasacinis teismas nurodė, kad antstolis privalo veikti tik pagal vykdomajame dokumentu nurodytus reikalavimus, kuris ir nustato jo veikimo ribas. Teismas pažymėjo, kad antstolis vykdymo proceso metu neturi teisės atsisakyti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, vien tuo pagrindu, kad skolininkui buvo iškelta ir užbaigta fizinio asmens bankroto byla, kai dėl šio kreditoriaus reikalavimo fizinio asmens bankroto byloje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas jį nurašyti.
Kuo reikšmingas šis kasacinio teismo išaiškinimas?
Visų pirma, kasacinis teismas „įnešė“ teisinio aiškumo tiek bankrutuojantiems fiziniams asmenims, tiek jų kreditoriams. FABĮ teisinio reguliavimo neaiškumai dėl kreditorių reikalavimų atsiradimo momento ir jų (ne) pareiškimo teisinės pasekmės kreditoriams neretai keldavo abejonių. Kasacinis teismas pripažino, kad kreditoriaus reikalavimo atsiradimo momentas turi būti siejamas su jo atsiradimu pagal taikytinas materialiosios teisės taisykles, o ne su teismo sprendimo, kuriuo toks reikalavimas patenkintas, įsiteisėjimu. Kitaip tariant, sprendžiant, ar kreditorius turi teisę pareikšti reikalavimą fizinio asmens bankroto procese, reikšmingas jo reikalavimo atsiradimo momentas. Todėl tokiu atveju turi būti vertinama, iš kokių teisinių santykių ir kada toks reikalavimas atsidaro.
Antra, manytina, kad kasacinis teismas pagrįstai pripažinimo skolininko pareigą tinkamai informuoti savo kreditorius apie bankroto procesą. Fizinio asmens bankroto procesas yra kolektyvinis nemokumo procesas, kuriame galimybė dalyvauti turi būti suteikiama visiems skolininko kreditoriams. Fizinio asmens teisė bankrutuoti yra neatsiejama nuo tinkamo pareigų, kurios ir pateisina kreditorių reikalavimų nurašymą, vykdymo. Kasacinis teismas įvertino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo fizinio asmens bankroto procese galimybes, kai reikalavimas atsiranda dar iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir nurodė, kaip tokie reikalavimai turėtų būti pareiškiami. Skolininkui, siekiančiam pasinaudoti bankroto procedūra, keliama pareiga tinkamai informuoti kreditorius apie pradėtą bankroto procesą bei bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie kitas bylas, kuriose jam yra pareikšti turtiniai reikalavimai.
Trečia, fizinių asmenų bankroto procese, kuriame sprendžiamas klausimas dėl kreditorių teisės į nuosavybę suvaržymo (reikalavimo nurašymas), turi būti užtikrintos teisės į teisingą teismą sąlygos. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendime byloje Katona and Závarský v. Slovakia peticijų Nr. 43932/19 ir 43995/19 pripažino, kad tokio pobūdžio bylose kreditoriams turi būti sudarytos sąlygos tinkamai įgyvendinti teisę į teisingą teismą, t. y. pateikti savo reikalavimus, argumentus, ginčyti kitų kreditorių reikalavimus. Nutartyje pateiktas išaiškinimas rodo, kad fizinio asmens kreditoriams turi būti sudarytos sąlygos tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą bankroto procese. Būtent tinkamas kreditorių informavimas apie bankroto procesą ir sudaro sąlygas tinkamam kreditorių teisių įgyvendinimui.
Manytina, kad kasacinio teismo Nutartyje pateikti išaiškinimai dėl kreditorių teisių įgyvendinimo fizinio asmens bankroto procese suteikia daugiau teisinio aiškumu ir konkretumo. Nutartis ne tik suteikia teisinio tikrumo vertinant kreditorių poziciją tokiame procese, bet ir iš esmės užpildo kai kurias FABĮ teisinio reguliavimo spragas.
Doc. dr. Remigijus Jokubauskas, advokatas Advokatų profesinėje bendrijoje „LegatumLaw“
