LAT išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl netinkamai nustatyto priežastinio ryšio kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo byloje
Spalio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje automobilio vairuotojas L. J. L. nuteistas už tai, kad, važiuodamas pirmąja eismo juosta ir prieš pasukdamas į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, prieš sukdamas į stovėjimo vietą, nepasitraukė prie pat dešinio pirmosios eismo juostos krašto ir nepraleido ta pačia kryptimi iš paskos pirmąja eismo juosta tiesiai važiuojančio motociklo vairuotojo, dėl to su juo susidūrė, taip per šį eismo įvykį buvo nesunkiai sutrikdyta motociklininko sveikata (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalis).
Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal automobilio vairuotojo L. J. L. gynėjo kasacinį skundą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neskyrė pakankamo dėmesio abiejų eismo įvykio dalyvių padarytiems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimams, jų įtakos bei reikšmės eismo įvykiui analizei, tai lėmė, kad byloje buvo netinkamai nustatytas priežastinis ryšys.
Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp automobilio vairuotojo L. J. L. važiavimo toliau nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto ir eismo įvykio nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. L. J. L. vairuojamas automobilis prieš posūkį į dešinę važiavo pirmąja eismo juosta. Pirmąja eismo juosta važiuojanti ir posūkį į dešinę daranti transporto priemonė neprivalo praleisti iš paskos ta pačia eismo juosta važiuojančios transporto priemonės (duoti kelio). Pagal eismo tvarką, posūkis į dešinę iš pirmosios eismo juostos nelaikytinas kelio užtvėrimu ta pačia eismo juosta iš paskos važiuojančiai transporto priemonei, todėl automobilio vairuotojui L. J. L. buvo nepagrįstai inkriminuojamas KET 101 punkto, pagal kurį reikalaujama duoti kelią kitiems eismo dalyviams, pažeidimas.
Byloje nustatyta, kad automobilio vairuotojas, važiuodamas pirmąja eismo juosta, ketino sukti į dešinėje kelio pusėje įrengtą automobilių stovėjimo vietą. Kiekvienas šia kelio atkarpa pirmąja juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas gali tikėtis, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė gali sukti į dešinėje esančią automobilių stovėjimo vietą. Pamatęs tokio manevro pradžią, atidus vairuotojas turi lėtinti greitį, prireikus stabdyti arba persirikiuoti, taip leisdamas priekyje esančiai transporto priemonei saugiai baigti manevrą. Tačiau posūkį darantis vairuotojas negali tikėtis ir numatyti, kad iš paskos važiuojanti transporto priemonė (nagrinėjamu atveju – motociklas) važiuos tiesiai į jį nestabdydama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje teisiniu požiūriu eismo įvykį sukėlė ne nuteistojo L. J. L. daromas posūkio manevras, o nukentėjusiojo – motociklo vairuotojo – neatidus ir pavojų eismo saugumui keliantis vairavimas. Būtent motociklo vairuotojo veiksmai, kai jis, persirikiuodamas iš antrosios į pirmąją eismo juostą, nežiūrėjo į priekį, buvo pasukęs galvą į kairę, nematė priekyje esančio automobilio ir jo daromo manevro, buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir esminė šio įvykio kilimo priežastis.
Remdamasis šiais argumentais, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį automobilio vairuotojui L. J. L. ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
