LAT: privalomasis bendrininkavimas ir Hagos konvencija lemia ginčo nagrinėjimą Jungtinėje Karalystėje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad ginčas, kilęs iš trišalės sutarties, kurios viena iš šalių yra Jungtinės Karalystės bendrovė, turi būti nagrinėjamas Jungtinės Karalystės teismuose, vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis dėl išimtinio teismingumo. Kasacinis teismas pabrėžė, kad nors Jungtinė Karalystė po „Brexit“ išstojo iš Europos Sąjungos, ji toliau yra Hagos konvencijos šalis, todėl Lietuvos teismai privalo pripažinti išimtinę Jungtinės Karalystės teismų jurisdikciją ir jos laikytis.
Ginčas kilo dėl ieškovės UAB „Paysera LT“, atsakovės UAB „Finansinės paslaugos „Contis“ ir Anglijoje registruotos bendrovės „Contis Financial Services Limited“ sudarytos trišalės sutarties vykdymo sustabdymo ir jos galimo nutraukimo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą dėl sutartyje įtvirtinto jurisdikcinio susitarimo Jungtinės Karalystės teismų naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuos procesinius sprendimus paliko nepakeistus.
Nors ieškovė ieškinį pareiškė tik vienai iš trišalės sutarties šalių – atsakovei UAB „Finansinės paslaugos „Contis“, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamą pranešimą ieškovei pateikė tiek atsakovė, tiek minėta Anglijoje registruota bendrovė, padarė išvadą, jog ginčas materialiųjų teisinių santykių prasme susijęs su absoliučiu privalomuoju bendrininkavimu atsakovų pusėje. Todėl aplinkybė, kad ieškovė ieškinį pareiškė tik vienai iš atsakovių, t. y. Lietuvoje registruotai bendrovei, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog ši byla nelaikytina tarptautine Hagos konvencijos 1 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme, nes tokiam ieškovės ieškiniui turėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas dėl visų atsakovų į bylą įtraukimo privalomojo bendrininkavimo atveju.
Kasacinis teismas nustatė, kad Jungtinė Karalystė, siekdama užtikrinti Hagos konvencijos tęstinumą, po išstojimo savarankiškai prisijungė prie šios konvencijos. Todėl visi tarptautiniai ginčai, kuriems šalių susitarimu nustatyta išimtinė Anglijos teismų jurisdikcija, turi būti nagrinėjami Anglijoje pagal Hagos konvenciją dėl susitarimų dėl teismingumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad bylos nagrinėjimas Jungtinėje Karalystėje pažeistų Lietuvos Respublikos viešąją tvarką arba prieštarautų teisingumo principams. Teismas išaiškino, kad aplinkybė, jog ieškovė ir atsakovė yra licencijuotos elektroninių pinigų įstaigos, kurių veiklos priežiūrą atlieka Lietuvos bankas, o šių subjektų veikla yra griežtai reglamentuojama Lietuvos Respublikos viešosios teisės aktų, nelemia susitarimo dėl jurisdikcijos prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Teismas konstatavo, kad šalių ginčas yra išimtinai komercinio pobūdžio, o byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių ginčo įtaką Lietuvos viešajam gyvenimui, svarbiausioms visuomeninėms vertybėms, didelės visuomenės narių grupės teisėms ar pareigoms.
Kasacinio teismo sprendimas patvirtino, kad Hagos konvencija nustato privalomą jurisdikcinių susitarimų vykdymą net ir po „Brexit“. Šis Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas yra svarbus tarptautinei komercinei praktikai, nes užtikrina šalių susitarimų stabilumą net ir vykstant esminiams geopolitiniams pokyčiams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
