Tarptautinėje konferencijoje aptartos privatumo apsaugos ir žiniasklaidos laisvės derinimo teismuose problemos

Rrugsėjo 26 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė konferencija „Privatumo ir žiniasklaidos laisvės derinimo klausimai teismuose“, subūrusi teisėjus, akademikus ir žiniasklaidos atstovus bei užsienio svečius iš Lenkijos ir Ukrainos teismų sistemos. Konferencijos metu buvo aptariamos svarbios aktualijos – kaip užtikrinti tinkamą balansą tarp asmens privatumo ir žiniasklaidos laisvės.

Konferenciją atidarė Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, pabrėžęs, kad šiame technologijų ir skaitmenizacijos amžiuje privatumas tampa vis aktualesne žmogaus teise, kuri reikalauja naujų sprendimų. „Gyvename nuolat besiplečiančio viešumo sąlygomis. Labai svarbu nuolat diskutuoti dėl privatumo ribų ir laisvės žinoti, jautriai žvelgti į šias problemas. Džiaugiuosi, jog teisės mokslo lyderiai imasi iniciatyvos ir ieško racionalių būdų išsaugoti ir asmens privatumą, ir teisę žinoti bei skleisti informaciją“, – sakė rektorius​.

„Asmens privatumo teisė ir žiniasklaidos laisvė – tai dvi demokratinės valstybės vertybės, kurių tinkamas pusiausvyros užtikrinimas yra itin svarbus. Asmens duomenų apsaugos teisės, kuri yra teisės į privatumą dalis, ir žiniasklaidos laisvės sankirta regima ir teismų nagrinėjimuose ginčuose. Nei teisė į asmens duomenų apsaugą, nei žiniasklaidos laisvė nėra absoliučios, todėl teismai kiekvienu individualiu atveju turi atrasti aukso vidurį tarp žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ir teisėto visuomenės intereso būti informuotai. Šiame kontekste labai svarbus viešojo sektoriaus atstovų bendravimas ir bendradarbiavimas su žurnalistais, siekiant užtikrinti teisėtą visuomenės interesą žinoti ir kartu išlaikyti tinkamą asmens duomenų apsaugą“, – sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Lietuvos teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, galima pasidžiaugti, kad Lietuvos teismai tampa vis atviresni visuomenei. Praėjusiais metais atvertas portalas „Atviri teismai“ padeda užtikrinti teismų veiklos skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, didina prieinamumą prie teisinės sistemos. Teismo veiklos viešumas ir atvirumas yra vienas iš veiksnių, lemiančių visuomenės pasitikėjimo teismu lygį. „Atviri teismai“ leidžia visuomenei geriau suprasti teisinės sistemos veikimą ir priimamus sprendimus, o bendradarbiaudami ir tobulindami teisinį reguliavimą bei teismų veiklą galime pasiekti dar didesnio teismų sistemos atvirumo ir ryšio su visuomene, visuomenės dalyvavimo teisinėje sistemoje.

Konferencijoje kalbėjo ir Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, kuris akcentavo žiniasklaidos laisvės svarbą autoritarizmo akivaizdoje ir pažymėjo, kad Lietuva tarptautinėje arenoje aktyviai remia žurnalistų saugumo bei žodžio laisvės principus.

„Gyvename pasaulyje, kur kiekvienas mūsų žingsnis palieka skaitmeninį pėdsaką, o žiniasklaida formuoja mūsų suvokimą apie realybę. Tad nuolat kyla klausimas – kaip galime išlaikyti pusiausvyrą tarp privatumo apsaugos ir žiniasklaidos laisvės? Šiandien šioje ypatingoje erdvėje turime unikalią galimybę aptarti, kaip teisinė sistema gali prisitaikyti prie naujų realijų, neprarasdama savo pagrindinių vertybių“, – pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininkė prof. dr. S. Žalimienė.

Pirmojoje konferencijos sesijoje buvo nagrinėjami teismų nepriklausomumo užtikrinimo ir saviraiškos laisvės ribų klausimai. Ukrainos Aukščiausiojo Teismo Kasacinio administracinio teismo pirmininkas dr. Mykhailo Smokovych pristatė Ukrainos teismų patirtį Europos integracijos procese ir pabrėžė, kad teismų nepriklausomumas yra esminė sąlyga užtikrinant teisės viršenybę​.

„Teismo nešališkumas yra pamatinis demokratinės valstybės teisinės sistemos principas, užtikrinantis kiekvienam asmeniui teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą. Nešališkumas atskleidžia teisingumo esmę, o tai padeda išsaugoti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema“, – pabrėžė Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Jerzy Siegień.

Prof. dr. hab. Egidijus Kūris, Kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas akcentavo saviraiškos laisvę ir jos ribas tarptautinės ir nacionalinės teisės požiūriu.

Antrojoje sesijoje, skirtoje vertybių ir teisinės sistemos derinimui, LVAT pirmininkė prof. dr. Skirgailė Žalimienė pabrėžė, kad LVAT išnagrinėti teisminiai ginčai skatina diskusiją ne apie tai, kaip žiniasklaidos laisvė ir asmens privatumas gali konfliktuoti, bet kaip svarbu užtikrinti šių dviejų vertybių pusiausvyrą.

„Privatumo ir žiniasklaidos laisvės nereikėtų supriešinti, juk abi šios laisvės tarnauja demokratijai ir stiprina tautos suverenitetą, todėl, šiuo aspektu, jos yra vienoje ir toje pačioje medalio pusėje. Vis dėlto tais atvejais, kai tarp privatumo ir žiniasklaidos laisvės kyla konfliktas, lygiai taip pat kaip ir kitų teisių ir laisvių kaktomušos atvejais, ginčas turėtų būti sprendžiamas kūrybiškai ir jokiu būdu ne mechaniškai, įvertinant, kas – privatumas ar žiniasklaidos laisvė – labiau atitinka viešąjį interesą“, – pažymėjo doc. dr. Haroldas Šinkūnas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas.

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos prof. dr. Salvija Mulevičienė kalbėjo apie teisėjų dalyvavimą viešosiose diskusijose visuomenei svarbiais klausimais.

„Šiandien Lietuvoje viešumo užtikrinimo ir privatumo apsaugos tema turi vieną išskirtinį iššūkį. Norint užtikrinti visuomenės teisę į informaciją ypatingai svarbu sukurti mechanizmus,  kad viešieji asmenys nepiktnaudžiauti privatumo apsauga“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Baigiantis renginiui, konferencijos dalyviai sutarė, kad būtina toliau siekti teisinės sistemos tobulinimo, kad būtų užtikrinta tiek privatumo apsauga, tiek spaudos laisvė, remiantis tarptautiniais standartais ir gerąja praktika.

Renginys organizuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kartu su Vilniaus universitetu, Nacionaline teismų administracija ir Užsienio reikalų ministerija. Ši konferencija yra sudėtinė Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų komitetui programos dalis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija ir nuotraukos