LAT išaiškinimai viešųjų pirkimų srityje
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-3-182-381/2024), kurioje sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo atitikties viešojo pirkimo konkurso sąlygose iškeltam kvalifikacijos reikalavimui (techniniam ir profesiniam pajėgumui) būti atlikus statybos darbų savo jėgomis ir tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija. UAB „Infes“ (ieškovė) prašė teismo, be kita ko, panaikinti AB Lietuvos oro uostų (atsakovės) sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir UAB „Jungtiniai projektai“ (trečiojo asmens) pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu, pripažinti trečiąjį asmenį pateikusiu melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams ir įpareigoti atsakovę įtraukti jį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo, pagrįsdamas atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, pateikė visą reikiamą informaciją, o byloje esantys su rangos sutartimi dėl atitinkamų darbų atlikimo susiję duomenys ir dokumentai nesudaro pagrindo trečiojo asmens perkančiajai organizacijai pateiktus kvalifikaciją pagrindžiančius duomenis pripažinti melagingais ir panaikinti atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą buvo atmestas, panaikino ir priėmė naują sprendimą – atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo panaikino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, remdamasi aktualiu teisiniu reguliavimu ir nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, išaiškino, kad trečiasis asmuo privalėjo iš anksto pasiūlyme išviešinti visus kitus ūkio subjektus, su kuriais vykdė atitinkamą rangos darbų sutartį, išskirdamas ir tinkamais įrodymais pagrįsdamas šios sutarties dalį, kurią įvykdė savarankiškai (savo jėgomis).
Byloje nustačius ir trečiajam asmeniui neginčijant fakto, kad jis darbininkų neturėjo, ir jam neatskleidus kito teisinio ryšio su pasitelktais kitų ūkio subjektų pajėgumais (darbininkais), teisėjų kolegija nurodė, kad trečiasis asmuo neturėjo pagrindo šiuos darbus deklaruoti kaip atliktus savo jėgomis, todėl trečiasis asmuo neatitinka kvalifikacijos reikalavimo būti atlikus statybos darbų savo jėgomis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog jo pasiūlyme pateikta informacija dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimui neatitiko tikrovės, neturėjo pagrindo padaryti išvadą, jog neegzistuoja objektyvusis kriterijus trečiojo asmens pateiktą informaciją pripažinti melaginga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo, kaip profesionalus ir nuolatinis viešųjų pirkimų dalyvis, žinojo (turėjo žinoti) nagrinėjamam ginčui aktualų ir daug metų galiojantį teisinį reguliavimą, nuosekliai formuojamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktiką. Trečiasis asmuo pasirinko prieštaringą poziciją, neatskleidė tikrųjų teisinių santykių su neišviešintais ūkio subjektais ar statybos darbus atlikusiais darbininkais, neigė neišviešintų ūkio subjektų pajėgumų panaudojimą vykdant ankstesnę pirkimo sutartį, tvirtino statybos darbus atlikęs savo jėgomis, bet ir nepaaiškino, kokiais teisiniais pagrindais kitų ūkio subjektų darbuotojai dirbo trečiojo asmens, kaip rangovo, administruojamame objekte, kai pats trečiasis asmuo darbuotojų neturėjo. Tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus. Tuo remdamasis kasacinis teismas konstatavo, kad yra nustatytas ir subjektyvusis kriterijus trečiojo asmens pasiūlyme pateiktą informaciją pripažinti melaginga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad trečiojo asmens įvardijamas „naujas veiklos metodas“ tėra priemonė sau palankiai interpretuoti susidariusią situaciją ir pateisinti nesąžiningą aiškiai neatitinkančios tikrovės informacijos pateikimą perkančiajai organizacijai. Teismų praktikoje nereti atvejai, kai viešojo pirkimo sutartis vykdo neišviešinti subtiekėjai, tai ne joks „naujas veiklos modelis“, o bandymas apeiti teisinį reglamentavimą, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, konkretaus viešojo pirkimo bei sudarytų viešojo pirkimo sutarčių sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad konstatavus, jog trečiasis asmuo nustatytų kvalifikacijos reikalavimų neatitinka ir kad į prieš pažeidimą buvusią padėtį trečiasis asmuo negali būti grąžintas, yra pagrindas, panaikinus ginčijamą atsakovės sprendimą, atmesti trečiojo asmens pasiūlymą atsakovės vykdomame viešajame pirkime.
_____
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išnagrinėjo bylą (Nr. e3K-3-177-781/2024), kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl perkančiajai organizacijai tiekėjo pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimo melaginga informacija. UAB „Inti“ (tiekėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti AB Lietuvos oro uostų (perkančiosios organizacijos) sprendimą atmesti jos paraišką ir įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad tiekėja, deklaruodama ir pagrįsdama savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties, nurodė neteisingus duomenis apie savarankiškai atliktų darbų vertę, taip pat į statybos darbų vertę įtraukė ir kitų subjektų suteiktų paslaugų kainą. Perkančioji organizacija paprašė paaiškinti nustatytas nesutaptis, o tiekėja nurodė duomenis, paaiškinančius nustatytus nesutapimus. Tačiau teismas tiekėjos veiksmus, kai ji, žinodama apie nustatytą ir aiškiai suformuluotą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui, turėdama informaciją apie savo sudarytos ir vykdytos sutarties vertę ir pobūdį, pateikė netikslius (neatitinkančius tikrovės) duomenis apie savo kvalifikaciją, vertino kaip pakankamai nerūpestingus, sudarančius pagrindą tokią tiekėjos paraiškoje pateiktą informaciją vertinti kaip melagingą ir taikyti atitinkamus padarinius. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, be kita ko, pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka naujausią kasacinio teismo praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 nurodomos faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra iš esmės tokios pačios, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė kilusį ginčą.
Pateiktame kasaciniame skunde tiekėja teigė, kad teismai netinkamai vadovavosi teismų praktika ir neįvertino subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, ar teikdama netikslią informaciją tiekėja siekė sąmoningai suklaidinti perkančiąją organizaciją, ir, nenustatę esminių nagrinėjamos bylos ir teismų nurodytos bylos Nr. e3K-3-65-381/2024 aplinkybių skirtumų, teismai netinkamai vadovavosi teismo precedentu.
Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, šios bylos duomenimis, perkančiajai organizacijai aiškiai ir konkrečiai įvardijus ir paprašius paaiškinti apie paaiškėjusią duomenų nesutaptį, tiekėja pateikė visą teisingą informaciją apie savo įgytą ir perkančiosios organizacijos reikalaujamą patirtį, t. y. pašalino kilusias abejones dėl savo atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių spręsti apie kokią nors tiekėjos intenciją apgauti ar tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją. Dėl to tiekėjos veiksmai neturėjo pagrindo būti vertinami kaip itin didelis tiekėjos nerūpestingumas, sudarantis prielaidą konstatuoti, kad ji pateikė melagingą informaciją.
Teisėjų kolegija nurodė ir tai, kad didelė dalis nagrinėjamos ir teismų nurodytos bylos Nr. e3K-3-65-381/2024 aplinkybių yra gana panašios, tačiau egzistuojantis aplinkybių dėl tiekėjos elgesio perkančiajai organizacijai paprašius paaiškinti nustatytas nesutaptis skirtumas nesudarė pagrindo byloje keliamą klausimą dėl tiekėjos pašalinimo ir jos įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą išspręsti analogiškai. Teisiškai reikšmingų aplinkybių nesutapimas šalina galimybę tiekėjos pateiktą informaciją pripažinti melaginga ir taikyti padarinius taip, kaip teismo precedentu įvardijamoje byloje. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai šiuo atveju netinkamai vadovavosi teismo precedentu.
Konstatavęs netinkamą teisės normų aiškinimą ir taikymą, netinkamą vadovavimąsi kasacinio teismo praktika dėl informacijos pripažinimo melaginga subjektyviojo elemento, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjos paraišką ir įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
