LAT sprendė dėl daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla (Nr. e3K-3-146-403/2024), kurioje buvo sprendžiama dėl daugiabučio namo administratoriaus atsakomybės už žalą, atsiradusią netinkamai vykdant daugiabučio namo priežiūrą, taip pat dėl draudimo teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų nesilaikymo.
Byloje teismų nustatyta, kad ieškovė (draudikė) buvo apdraudusi butą, kuris buvo apgadintas dėl vandens užliejimo. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo buto savininkei (draudėjai) 500,74 Eur draudimo išmoką. Administruodama žalą ieškovė nustatė, kad butas buvo užlietas dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, kuri administraciniu aktu buvo paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administratore, dėl 500,74 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė netinkamai vykdė namo stogo priežiūrą ir būtent dėl nesandarių konstrukcijų prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas butas, o ieškovė patyrė žalos.
Kasacinėje byloje atsakovė įrodinėjo, kad teismai nepagrįstai tenkino ieškinį, nes nepateikta patikimų įrodymų, jog draudžiamasis įvykis apskritai įvyko, namo administratorei nepagrįstai taikyta griežtoji atsakomybė, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės sprendžiant dėl šaltinio, iš kurio įvyko apliejimas, apliejimo priežasčių, be to, teismai pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo, neturi reikšmės tai, ar ji pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką buto savininkei. Ši aplinkybė būtų reikšminga tik tuomet, jei būtų sprendžiamas draudėjos ir draudikės ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nukentėjusio asmens reikalavimo teisė į už žalą atsakingą asmenį, perėjusi draudikei (ieškovei), įgyvendinama laikantis ne draudimo teisės normų, o tų pačių – deliktinės civilinės atsakomybės – taisyklių, kurios būtų taikomos, jei nukentėjęs asmuo pats kreiptųsi dėl padarytos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiu teisiniu reguliavimu, išaiškino, kad administratoriaus pareigos administruojant namo bendrojo naudojimo objektus skirstytinos į dvi grupes pagal tai, ar joms vykdyti būtinas namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) pavedimas (pritarimas), ar administratorius jas privalo vykdyti nepriklausomai nuo tokių asmenų valios buvimo. Pirmąją grupę sudaro administratoriaus pareigos įgyvendinant namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o antrąją grupę – užtikrinant namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui (atsakovei), kaip šių objektų valdytojui, buvo perduota pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą (administruojamo daugiabučio namo stogo sandarumo neužtikrinimą) jam šiuo atveju taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.
Teisėjų kolegija, nustačiusi teismo sprendimų absoliutų negaliojimo pagrindą (į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukta įmonė, atlikusi namo stogo remonto darbus), panaikino abiejų instancijų teismų sprendimus ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes tik pakartojus teismo procesą gali būti pašalintas teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
