KT: Žemės įstatymo nuostatomis sudaryta galimybė teisingai atlyginti visus dėl visuomenės poreikiams paimame žemės sklype esančių statinių praradimo savininko patirtus nuostolius

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu neprieštaravusiu Konstitucijai pripažino Žemės įstatymo 47 straipsnį (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį turėjo būti teisingai atlyginami visi dėl visuomenės poreikiams paimame žemės sklype esančių statinių praradimo savininko patirti nuostoliai.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal individualų konstitucinį skundą.

Pareiškėjo nuomone, pagal Konstituciją, turi būti sudarytos prielaidos, paimant turtą visuomenės poreikiams, atlyginti ne tik kartu su žemės sklypu paimamų statinių rinkos vertę, bet ir kitus neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl to, kad visuomenės poreikiams paimamas gyvenamasis būstas. Kadangi ginčijamu atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjo, nebuvo numatyta atlyginti tokius nuostolius, toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo nuomone, šiuo aspektu prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai („Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“).

Šioje byloje Konstitucinis Teismas tyrė Žemės įstatymo 47 straipsnio (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nenustatyta, kad žemės savininkui turėjo būti atlyginami nuostoliai, patirti dėl kartu su žeme visuomenės poreikiams paimamų statinių išskirtinės reikšmės jų savininkui.

Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies nuostata, jog atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę turi būti teisingas, aiškintina kaip reiškianti ir tai, kad nustatant tokį atlyginimą turi būti įvertinamos visos šiame kontekste reikšmingos su visuomenės poreikiams paimamu turtu susijusios aplinkybės – jomis turi būti paremtas individualus įstatymų nustatyta tvarka (pirmiausia atsižvelgus į visuomenės poreikiams paimamam turtui lygiaverčio turto vertę) priimamas sprendimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus interesų, priimant individualų sprendimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą, gali egzistuoti būtinybė atsižvelgti, be kita ko, ir į išskirtinę visuomenės poreikiams paimamo turto reikšmę jo savininkui.

Atsižvelgiant į tai, iš Konstitucijos, be kita ko, jos 23 straipsnio 3 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos individualiai nustatant atlyginimo už paimamą turtą dydį, atsižvelgus į visas šiame kontekste reikšmingas su visuomenės poreikiams paimamu turtu susijusias aplinkybes, visuomenės poreikiams paimamo turto savininkui atlyginti ir kitus, tarp jų ir neturtinio pobūdžio, praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamo turto reikšmės jo savininkui. Tačiau, pagal Konstituciją, negali būti nustatytas toks atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę teisinis reguliavimas, kuriuo būtų sudarytos prielaidos visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės savininkui piktnaudžiauti savo teise gauti atlyginimą, be kita ko, reikalauti atlyginti dėl visuomenės poreikiams paimamo turto patiriamus neturtinio pobūdžio praradimus visais atvejais, o ne tik tada, kai jų atsirado dėl išskirtinės paimamo turto reikšmės jo savininkui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik taip būtų užtikrinamas konstitucinio teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principo suponuojamų reikalavimų laikymasis, paisoma reikalavimo išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus asmens, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, interesų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčytame Žemės įstatymo 47 straipsnyje buvo įtvirtintas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę teisinis reguliavimas, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyta, kokie nuostoliai atlyginami žemės savininkui, kai visuomenės poreikiams paimamas jam priklausantis žemės sklypas. Šiuo teisiniu reguliavimu nustačius, už kokį turtą ir kaip, siekiant užtikrinti teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę, atlyginama žemės savininkui, kai visuomenės poreikiams paimamas jam priklausantis žemės sklypas, nustatyta (kaip ir Civiliniame kodekse įtvirtintose bendrosiose nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams teisinio reguliavimo nuostatose), kad atlyginama tiek už žemės sklype esančius statinius pagal rinkos vertę, tiek visi kiti su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susiję nuostoliai, patirti, be kita ko, dėl žemės sklype esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, remiantis Žemės įstatymo nuostatomis, įgaliojimai nustatyti kitų dėl žemės sklype esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams patirtų nuostolių dydį suteikti žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, o žemės sklypo savininkui nesutinkant su siūlomu atlyginimu, teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą turtą, visus atlygintinus dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtus nuostolius turėjo nustatyti teismas, spręsdamas ginčą iš esmės. Pagal Žemės įstatymą, tiek žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (rengdama sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą ir teikdama pasiūlymą žemės savininkui), tiek teismas (nagrinėdamas ginčą tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko iš esmės, kai šalys nesudaro sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, be kita ko, dėl to, kad žemės savininkas nesutinka su žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos nustatytu kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydžiu), nustatydamas (be kita ko, kitokį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams) kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių, patirtų ir dėl žemės sklype esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams, dydį, turėjo vadovautis bendruoju principu, kad už visuomenės poreikiams paimamą žemę turi būti teisingai atlyginama, taip pat nuostata, kad atlyginami visi dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirti nuostoliai.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, remiantis Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teisingas atlyginimas už visuomenės poreikiams kartu su žemės sklypu paimamus jame esančius statinius apėmė atlyginimą už tokį turtą pagal rinkos vertę, taip pat visų kitų dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtų nuostolių (jeigu jų kilo) atlyginimą.

Vadinasi, Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu atlyginimą už kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamus statinius nustatantiems subjektams buvo sudarytos prielaidos kiekvienu atveju priimti individualų sprendimą dėl teisingo atlyginimo – atlyginti už statinius pagal tokio turto rinkos vertę ir atlyginti visus kitus dėl kartu su žemės sklypu visuomenės poreikiams paimamų statinių praradimo savininko patirtus nuostolius, taip pat ir neturtinio pobūdžio praradimus, atsiradusius dėl išskirtinės visuomenės poreikiams paimamų statinių reikšmės jų savininkui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu laikytasi konstitucinio teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principo suponuojamų reikalavimų, paisyta reikalavimo išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės ir asmens, kuriam priklausantys statiniai kartu su žemės sklypu paimami visuomenės poreikiams, interesų.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik taip sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, be kita ko, jo 1 dalies nuostatą, kad atlyginami visi kiti savininko nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame jau pastatytų statinių paėmimo visuomenės poreikiams, jis vertintinas kaip nepažeidžiantis iš konstitucinio teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinio Teismo informacija