LAT pasisakė dėl Europos Sąjungos taikomų ribojamųjų priemonių apimties
Birželio 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo bylą, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiama ir dėl skolos už patiektą elektros energiją priteisimo subjektui, kuriam taikomos Europos Sąjungos (ES) ribojamosios priemonės. Ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti atsakovės atliktą elektros energijos pirkimo iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojo sutarties vykdymo vienašališką sustabdymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti iš atsakovės 1 272 797,37 Eur baudą už neteisėtą vienašališką sutarties vykdymo sustabdymą, 1 574 662,41 Eur skolą už patiektą elektros energiją, 90 930,01 Eur delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą už elektros energiją ir kt.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad atsakovė pagrįstai sustabdė sutarties vykdymą, kadangi ieškovė nepaneigė savo ryšių su subjektais, kuriems taikomos ES sankcijos, todėl sutartinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma. Teismas taip pat nusprendė, kad jokie atsiskaitymai pagal sutartį negali būti atliekami tol, kol yra taikomos ES ribojamosios priemonės, todėl atmetė ir ieškovės reikalavimą atlyginti skolą už elektros energiją, patiektą po ribojamųjų priemonių taikymo pradžios. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti skolą už patiektą elektros energiją pagal sutartį, konstatavo, kad pareiga vykdyti iki ES teisės aktuose nustatytų ribojamųjų priemonių taikymo pradžios momento sudarytas sutartis pasikeičia nuo tokių ribojamųjų priemonių taikymo pradžios momento. Dėl to sutartis, pagal kurią ieškovė atsakovei turėjo tiekti elektrą, o atsakovė – sumokėti už tą elektrą nustatytą kainą, nuo ribojamųjų priemonių taikymo pradžios momento turi būti suvokiama kaip nevykdytina ribojamųjų priemonių taikymo laikotarpiu, nes ekonominiai ištekliai, šiuo atveju – elektra, turi būti įšaldomi, negali būti naudojami ekonominei veiklai, taigi negali būti parduodami, ir negali būti sudaroma galimybė išvengti tokio ekonominių išteklių įšaldymo, t. y. ekonominių išteklių naudojimas ribojamųjų priemonių taikymo laikotarpiu negali teikti ekonominės naudos asmenims, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Tarybos reglamento (ES) Nr. 269/2014 (Reglamento) 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šiuo straipsniu nedaromas poveikis 1 dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ar įstaigų teisei į sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo pagal šį Reglamentą teisėtumo teisminę peržiūrą. Tačiau tai, kad pagal Reglamento 11 straipsnio 1 dalį draudžiama tenkinti su sutartimi ar sandoriu susijusius reikalavimus, kurių vykdymui poveikį turėjo Reglamentu nustatytos priemonės, reiškia, kad teismas negali tenkinti reikalavimų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai jų vykdymui poveikį turėjo šiuo Reglamentu nustatytos priemonės, taigi negali tenkinti ir reikalavimo priteisti skolą už elektrą tokioje byloje kaip ši, t. y. kai dėl skolos buvimo tarp šalių nėra ginčo, o mokėti skolą ribojamųjų priemonių taikymo laikotarpiu atsakovė atsisako todėl, kad vykdo Reglamento 9 straipsnyje nustatytą draudimą dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo ir galimybės jais tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis nesuteikimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
