Naujausių LVAT bylų apžvalga: nuo reikalavimų gatvių siaurinimams iki sąlygų panaikinti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Lietuvoje

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2024 m. birželio 5 d. išnagrinėjo ginčą tarp Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse (Vyriausybės atstovas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (Savivaldybė). LVAT nutarė, jog Savivaldybės priimtas ir Teisės aktų registre nepaskelbtas norminis teisės aktas negali būti taikomas, tačiau Vyriausybės atstovo reikalavimas įpareigoti Savivaldybės administracijos direktorių (Administracijos direktorius) šį aktą paskelbti Teisės aktų registre negali būti tenkinamas, nes tai reikštų teismo kompetencijai nepriskirtą teisėkūros proceso dalies klaidų taisymą.

Vyriausybės atstovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Administracijos direktorių įgyvendinti Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas ir Teisės aktų registre paskelbti priimtą įsakymą bei šiuo įsakymu patvirtintą priedą – Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartą (Standartas). Vyriausybės atstovas paaiškino, jog Standartas buvo paskelbtas Savivaldybės interneto svetainėje, juo įtvirtinti Vilniaus miesto 12 gatvių nauji principai, o remiantis Standartu Vilniaus mieste buvo pradėtos vykdyti gatvių rekonstrukcijos (siaurinimo ir kapitalinio remonto darbai). Vyriausybės atstovas siekė įrodyti, jog Standartas laikytinas norminiu teisės aktu, kuris turėjo būti paskelbtas Teisės aktų registre, o Savivaldybė laikėsi pozicijos, jog Standartas yra vizijų ir gerųjų praktikų rinkinys, dėl to Teisės aktų registre jis neturėjo būti paskelbtas.

Išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir Standarto teisinį pobūdį, LVAT sutiko su Vyriausybės atstovu ir nutarė, jog Standartas laikytinas norminiu teisės aktu. Byloje pripažinta, jog Standarto pobūdis nėra akivaizdus, nes kai kurie požymiai rodo jį esant norminį teisės aktą, tačiau kitos Standarto charakteristikos nėra būdingos norminiams aktams. Šios Standarto charakteristikos įvertintos kaip norminio akto trūkumai, o Standartas ir su šiais trūkumais pripažintas norminiu aktu, nustatančiu bendro pobūdžio privalomas elgesio taisykles, taikomu Vilniaus gatvėms (pagal Standartą „gatve laikom[a] visk[as], kas yra tarp pastatų fasadų), orientuotu į ateitį, skirtu taikyti ne vieną kartą, priimtu Administracijos direktoriaus įsakymu.

LVAT akcentavo, jog Administracijos direktoriaus priimtas įsakymas ir juo patvirtintas Standartas nėra paskelbti Teisės aktų registre, nors jie yra šio registro objektai, o oficialus šių norminių aktų paskelbimas įstatymų nustatyta tvarka yra būtina sąlyga minėtiems teisės aktams įsigalioti. Dėl to LVAT, vadovaudamasis Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, nusprendė, jog Administracijos direktoriaus įsakymas ir Standartas nėra įsigalioję ir jie negali būti taikomi.

______

Birželio 5 d. LVAT paskelbė nutartį byloje, kurioje nagrinėtas ginčas tarp pareiškėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT, Taryba) ir atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI, Inspekcija). Byloje ginčas kilo dėl VDAI sprendimo iš dalies tenkinti fizinio asmens skundą dėl VERT internetinėje svetainėje www.vert.lt paviešinto gyvenamosios vietos adreso bei skirti papeikimą dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatų pažeidimų ir nurodymus pašalinti duomenis iš VERT internetinės svetainės.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, tenkino jį iš dalies ir panaikino Inspekcijos Sprendimo dalį, kuria Tarybai už nustatytą pažeidimą pareikštas papeikimas, vertindamas, jog paskirta nuobauda yra per griežta ir šiuo atveju atsakomybės už BDAR nuostatų nesilaikymą tikslai bus pasiekti apsiribojant nurodymų Tarybai davimu.

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, VERT savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią. LVAT teisėjų kolegija sutiko su Inspekcijos ir teismo vertinimu, jog Taryba, taikydama Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (Taisyklės) nuostatas, turi pati pasirinkti informacijos skelbimo įgyvendinimo būdą, kuris atitiktų ne tik Taisyklių reikalavimus, bet ir užtikrintų asmens duomenų apsaugą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog Taisyklių nuostatoje, kurioje detalizuota Tarybos pareiga viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus, nėra konkrečiai ir imperatyviai nurodyta, kokie duomenys turi sudaryti „leidimu reguliuojamos veiklos teritoriją“, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog Taisyklės imperatyviai nustato, kokią informaciją Taryba turi nurodyti, viešai skelbdama apie leidimu reguliuojamos veiklos teritoriją.

Teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad Taryba, kaip duomenų valdytoja, prieš viešindama informaciją, kurioje yra asmens duomenų, turi skelbtiną informaciją įvertinti duomenų kiekio mažinimo principo aspektu ir pasirinkti tokį duomenų pateikimo būdą, kuris užtikrintų asmens duomenų saugumą, todėl trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamosios vietos adreso viešas paskelbimas buvo perteklinė priemonė informacijos paskelbimo tikslui pasiekti, taigi toks duomenų tvarkymas negali būti laikomas teisėtu BDAR nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

______

Birželio 5 d. LVAT paskelbė sprendimą byloje, kurioje nagrinėtas ginčas dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais pareiškėjui, trečiosios šalies piliečiui, gimusiam Lietuvoje ir gyvenusiam joje didžiąją gyvenimo dalį, panaikintas leidimas nuolat gyventi, konstatavus, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir nurodyta grįžti į užsienio valstybę.

Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad ilgalaikio gyventojo statusą turintys trečiosios šalies piliečiai, gimę Lietuvoje bei gyvenę čia didžiąją gyvenimo dalį, turi didesnę teisinę apsaugą, tačiau ir jiems nesuteikiama absoliuti apsauga nuo išsiuntimo. Reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui gali lemti leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimą ir išsiuntimą iš šalies. Sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi tokiam asmeniui panaikinimo, taikomas griežtas proporcingumo reikalavimas, leidžiantis užtikrinti subalansuotą santykį tarp siekiamo bendrojo intereso tikslo, t. y. nacionalinio saugumo apsaugos, ir tam tikros asmens teisės ribojimo, kurį nulemtų leidimo nuolat gyventi panaikinimas.

LVAT pažymėjo, jog leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas tik gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui. Pabrėžta VSD pareiga pateikti išvadą dėl konkretaus užsieniečio grėsmės įvertinimo. Nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo gimė ir didžiąją gyvenimo dalį pragyveno Lietuvoje, t. y. tikėtina, egzistuojant stipriam ryšiui su Lietuva, tvirtai integracijai Lietuvoje, VSD turėtų atlikti ypatingai kruopštų asmens tyrimą, o teikiama individualizuota išvada dėl tokio asmens grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimo turėtų būti itin išsami, sudaranti galimybę daryti pagrįstą išvadą, ar asmuo kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

LVAT sprendime aptarė įvairius kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama, siekiant nustatyti užsieniečio socialinės integracijos tvirtumą (istorinis tarptautinis kontekstas, kalbinė integracija, socialiniai ryšiai su artimaisiais ir kt.).

Nustačiusi, kad VSD nėra atlikęs išsamaus ir visapusiško pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui tyrimo, Migracijos departamentas neatliko kompleksinio informacijos, susijusios su pareiškėju, vertinimo ir neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo, išplėstinė teisėjų kolegija panaikino ginčytus Migracijos departamento sprendimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija