Minimalios apyvartos iš specifinių rangos darbų kvalifikacinio reikalavimo subrangovų pajamomis grįsti nebegalima

Ar rangos darbų viešojo pirkimo dalyvis gali kvalifikacijos reikalavimą dėl minimalios apyvartos iš specifinių rangos darbų (pvz., administracinės paskirties pastatų statybos) grįsti už savo subrangovų atliktus darbus gautomis pajamomis?

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT), negali. Tokią praktiką, pakeitęs pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, 2024 m. gegužės 21 d. nutartyje[1] suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kartu išsamiai pasisakydamas dėl su specifiniais rangos darbais sietinos minimalios apyvartos kvalifikacinio reikalavimo vertinimo niuansų.

Pastaruoju metu aukštesnių instancijų teismai gana dažnai nagrinėja bylas dėl statybos rangos viešųjų pirkimų dalyvių kvalifikacijos vertinimo.

Matyti tendencija, jog imama griežčiau žiūrėti į rangovams keliamų reikalavimų būti savarankiškai atlikus pirkimo sąlygose nurodytus darbus atitikties vertinimą, – tą patvirtina konkurentų ieškinių pagrindu naikinami statybos darbus perkančių organizacijų priimti sprendimai dėl subrangovų ar kitų jungtinės veiklos grupės dalyvių atliktais darbais grindžiamos kvalifikacijos pripažinimo tinkama bei kartu nagrinėjama melagingos informacijos pateikimo tema[2].

Panaši situacija susiklostė ir LAT nagrinėto statybos rangos darbų viešojo pirkimo metu.

Vienas iš rangos konkurso dalyvių ginčijo perkančiosios organizacijos atliktą konkurento kvalifikacijos, susijusios su turima apyvarta iš perkamų panašių rangos darbų, vertinimą. Konkrečiau, kilo ginčas, ar į tiekėjo deklaruojamas iš pastatų statybos gautas pajamas turėtų būti įskaičiuojamos iš subrangos gautos pajamos.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nusprendė, jog atitiktis specifinės minimalios apyvartos reikalavimui gali būti grindžiama už subrangovų atliktus darbus gautomis pajamomis. Teismai laikė svarbia aplinkybę, jog konkurso sąlygose buvo nustatytas savarankiškas profesinės patirties reikalavimas turėti atitinkamos vertės sutarčių iš konkrečios pastatų statybos srities patirties. Dėl šios priežasties teismai nusprendė netaikyti ankstesnės ESTT[3] ir kasacinio teismo[4] praktikos ir ieškinį dėl netinkamo kvalifikacijos vertinimo atmetė.

LAT laikėsi priešingos nuomonės.

Specialios apyvartos reikalavimai – teisėti, bet bendros apyvartos reikalavimams netolygūs

Finansinio ir ekonominio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog ūkio subjektas turi būtiną finansinį ir ekonominį pajėgumą (bet ne patirtį) įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, t. y. geba padengti svarbiausias išlaidas (mokėti atlyginimus, įsigyti medžiagas, kt.), kol bus apmokėtos viešojo pirkimo vykdytojui pateiktos sąskaitos, ir gebės įvykdyti reikalavimus, galinčius kilti iš netinkamo pirkimo sutarties vykdymo (Metodikos 10 punktas)[5].

Pagal ESTT praktiką, tiekėjo finansiniu ir ekonominiu pajėgumu galima įsitikinti viešojo pirkimo sąlygose numatant bendros minimalios metinės apyvartos reikalavimą, minimalios metinės apyvartos su pirkimo objektu sietinoje srityje reikalavimą ar taikant abu šiuos kvalifikacinius reikalavimus kartu[6].

Pirkimo sąlygose buvo keliamas finansinio-ekonominio pajėgumo reikalavimas turėti atitinkamą apyvartą iš pastatų statybos darbų.

Kasacinis teismas, turėdamas omenyje ESTT praktiką[7], atkreipė dėmesį, kad kvalifikaciniu reikalavimu tiekėjui turėti minimalią apyvartą konkrečioje su pirkimo objektu sietinoje srityje siekiama dvejopo tikslo.

Pirma, norima įsitikinti, ar tiekėjas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įvykdyti būsimą sutartį.

Antra, siekiama nustatyti, ar tiekėjas turi reikiamų profesinių kompetencijų atlikti perkamus darbus ar suteikti perkamas paslaugas.

LAT nurodė, kad tokio dvejopo tikslo siekiančių kvalifikacinių reikalavimų taikymas yra teisėtas. Taigi, perkančioji organizacija gali įsitikinti tiekėjo ekonominiu ir finansiniu pajėgumu reikalaudama tiekėjo turėti minimalią apyvartą srityje, susijusioje su viešuoju pirkimu.

Visgi, atsižvelgdamas į tokio kvalifikacinio reikalavimo dvilypumą, kasacinis teismas pažymėjo, jog tokio reikalavimo pagrindu reikalaujama patirtis yra neatsiejamai susijusi su pačiu tiekėju ir neperduodama.

Kitaip tariant, atitiktis tokiam kvalifikaciniam reikalavimui turėtų būti vertinama pagal profesinio pajėgumo reikalavimams taikomus kriterijus.

Subrangovų atliktų darbų pajamomis siekiant atitikti specialios apyvartos reikalavimą – draudžiama.

Apibendrindamas jau minėtą ESTT praktiką, LAT nurodė, jog:

• jungtinės veiklos pagrindais įgyta tokio tipo patirtimi tiekėjas gali vadovautis tik tiek, kiek iš tikrųjų prisidėjo vykdydamas viešojo pirkimo sutartį;
• jungtinės veiklos pagrindais veikiančių subjektų grupės gautomis pajamomis atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams tiekėjas gali grįsti tik tiek, kiek tos pajamos buvo (jo) gautos tiekėjui faktiškai prisidedant prie subjektų grupės veiklos;
• jungtinės veiklos pagrindais gautos pajamos specifinių pajamų reikalavimo požiūriu priimtinos tik tada, jei tiekėjas gavo jas faktiškai vykdydamas veiklą toje specifinėje srityje[8].

Atsižvelgdamas į šiuos apibendrinimus, LAT konstatavo, jog tiekėjas, „<…> teikdamas įrodymus, pagrindžiančius savo atitiktį tokiam kvalifikacijos reikalavimui, negali deklaruoti pajamų, kurios buvo gautos už kitų ūkio subjektų de facto atliktus darbus ar suteiktas paslaugas“.

Kaip jau minėta, tokia LAT pozicija grindžiama tuo, jog specifinės apyvartos kvalifikaciniu reikalavimu siekiama įsitikinti ne tik finansiniu, bet ir profesiniu tiekėjo pajėgumu.

Taigi, jei pirkimo sąlygose nustatyto mišraus pobūdžio minimalios apyvartos iš specifinių darbų ar paslaugų kriterijaus tiekėjas negali grįsti savo subrangovų ar jungtinės veiklos partnerių atliktų darbų (paslaugų) pajamomis, tai ….

Kada subrangovų ar jungtinės veiklos partnerių atliktų darbų (paslaugų) pajamomis galima remtis?

Tuo atveju, jei perkančioji organizacija nustato tik reikalavimą, susijusį su atitinkama minimalia metine apyvarta, ir nereikalauja, kad ši apyvarta būtų pasiekta srityje, su kuria susijusi sutartis, viešojo pirkimo dalyviui nedraudžiama remtis už savo subrangovų atliktus darbus gautomis pajamomis. Kaip galima spręsti iš čia aptariamos kasacinio teismo praktikos, tokia pati taisyklė turėtų būti taikoma ir jungtinės veiklos pagrindinio partnerio atveju: jis savo apyvartą galėtų grįsti ir už kitų jungtinės veiklos partnerių atliktus darbus (paslaugas) gautomis pajamomis.

Viešojo pirkimo dalyvis specifinės apyvartos reikalavimą už subrangovų ar kitų ūkio subjektų (partnerių) atliktus darbus gautomis pajamomis grįsti galėtų ir tada, jei viešajame pirkime dalyvautų kartu su šiais subjektais.

Tekstą parengė advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas dr. Feliksas Miliutis

---

[1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024.

[2] Ši teismų praktika aptariama VŽ publikacijoje „Ar galima meluoti viešuosiuose pirkimuose: pamokos rangos darbų organizatoriams“, prieiga per internetą: https://www.vz.lt/eksperto-atsakymai/2024/03/26/ar-galima-meluoti-viesuosiuose-pirkimuose-pamokos-rangos-darbu-organizatoriams.

[3] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, C-927/19.

[4] LAT 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022.

[5] Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos 10 punktas.

[6] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, C-927/19.

[7] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, C-927/19, 78 – 82 paragrafai.

[8] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-378/2024, 44 paragrafas.