Jau yra galimybė pertvarkyti viešąsias įstaigas į pelno siekiančias bendroves

Šių metų gegužės 1 d. įsigaliojo naujoji Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo redakcija ir kartu su Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymu keičiami dar aštuoniolika su jais susijusių įstatymų. Šiuo įstatymų paketu įgyvendinamas Vyriausybės programoje numatytos sisteminės viešojo valdymo pertvarkos antrasis etapas bei EBPO rekomendacijos.

Remiantis atviraisiais Juridinių asmenų registro duomenimis, valstybė ir savivaldybė dalyvauja 324-iose viešosiose įstaigose. Iš viso Juridinių asmenų registre yra įregistruotos 11 664-ios viešosios įstaigos. Taigi iš to galima matyti, kad dauguma veikiančių viešųjų įstaigų Lietuvoje yra privataus kapitalo.

Nors įstatymų pakeitimais siekta padidinti biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo palengvinimą bei skaidrumą, šių įstatymų pakeitimai daug įtakos turės ir privataus kapitalo viešosioms įstaigoms. Vieną jų – galimybę pertvarkyti viešąsias įstaigas į pelno siekiančias bendroves – aptarsime išsamiau.

Iki 2024 m. gegužės 1 d. viešąsias įstaigas galima buvo pertvarkyti tik į biudžetines įstaigas, taip pat labdaros ir paramos fondus. Naująja įstatymo redakcija nuo 2024 m. gegužės 1 d. atvertas kelias ne tik valstybės ar savivaldybės valdomoms, bet ir privačioms viešosioms įstaigoms persitvarkyti (pakeisti teisinę formą) į asociaciją, akcinę ir uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją. Tai, be kita ko, reiškia, kad viešosios įstaigos galės po pertvarkymo tapti pelno siekiančiais juridiniais asmenimis, kurių pelnas galės būti paskirstytas dalyviams. Yra keletas svarbių teisinių aspektų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį pertvarkant privataus kapitalo viešąsias įstaigas į akcines ar uždarąsias akcines bendroves – atsiskaitymas su kreditoriais, kapitalo formavimas bei paramos panaudojimas.

Atsiskaitymas su kreditoriais

Prieš pertvarkant viešąją įstaigą į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, Civilinio kodekso 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka turi būti patenkinti viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai. Minėtas straipsnis nustato Likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę: pirmiausia, yra tenkinami turtu užtikrinti kreditorių reikalavimai, vėliau – tam tikri darbuotojų reikalavimai, tuomet – mokesčių, Sodros reikalavimai ir paskiausiai – visų kitų kreditorių reikalavimai. Nepakankant turto patenkinti visų kreditorių reikalavimus, kiekvienos kreditorių eilės reikalavimai tenkinami proporcingai pagal sumą, priklausančią kiekvienam kreditoriui (išieškotojui). Kadangi Viešųjų įstaigų įstatymas numato, kad turi būti atsiskaitoma su visais kreditoriais, tuomet netenka prasmės ir įstatyme nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Nepatenkinus reikalavimų, pertvarkymas į pelno siekiančią bendrovę turėtų būti negalimas. Praktikoje turėtų būti įmanoma susitarti, kad kreditoriai sutinka su skolos perkėlimu naujai po pertvarkymo veikiančiai bendrovei.

Kapitalo formavimas

Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, likęs viešajai įstaigai nuosavybės teise priklausantis turtas, išskyrus gautą paramą, pereina bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, nustatant (formuojant) bendrovės įstatinį kapitalą. Nors Viešųjų įstaigų įstatymas numato tik valstybės ir savivaldybės valdomoms viešosioms įstaigoms pareigą kaip įnašą bendrovės nuosavybėn perduodamą turtą įvertinti nepriklausomam turto vertintojui, analogiška pareiga yra nustatyta ir privataus kapitalo įmonėms Akcinių bendrovių 72 straipsnio 12 dalyje: pertvarkant viešąją įstaigą į akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, turtas, už kurį išduodamos bendrovės akcijos, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Pertvarkant viešąją įstaigą į bendrovę, turto vertinimo ataskaita pateikiama juridinių asmenų registrui kartu su po pertvarkymo veiksiančios bendrovės įstatais.

Paramos panaudojimas

Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka. Jeigu paramą suteikiantis ar lėšas perduodantis asmuo nenurodo, kuriems tikslams jos turėtų būti panaudotos, parama ir lėšos naudojamos pagal visuotinio dalininkų susirinkimo patvirtintas paramos valdymo taisykles.
Pertvarkant privataus kapitalo viešąsias įstaigas, reikėtų atidžiai išanalizuoti paramos teikėjo taisykles ir pasirašytas sutartis, ar jose nenumatytas draudimas keisti teisinę formą, ar nenustatyta pareiga gauti išankstinį paramos teikėjo sutikimą tokiam teisiniam veiksmui.

Nors naujasis reguliavimas kelia nemažai teisinių klausimų, artimiausia praktika turėtų padėti juos išspręsti. Džiugu, kad nebėra ribojimų viešosioms įstaigoms virsti pelno siekiančiomis bendrovėmis.
2024 m. balandžio 2 d. AVNT Nemokumo procesų apžvalgoje nurodyta, kad 2023 metais iš viso bankrutavo 14 viešųjų įstaigų (1,4% visų juridinių asmenų skaičiaus), o 1993-2023 laikotarpiu iš viso bankrutavo 374 viešųjų įstaigų (1,2% visų juridinių asmenų skaičiaus).

Mokestinis aspektas

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pertvarkant viešąją įstaigą į uždarąją akcinę bendrovę, visas viešosios įstaigos nuosavybės teise priklausantis turtas likutine verte, išskyrus gautą paramą, pereina uždarosios akcinės bendrovės nuosavybėn kaip įnašas, formuojant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą. Viešosios įstaigos turtas, perduodamas uždarajai akcinei bendrovei, vertinamas likutine verte. Likutinė vertė – tai turto įsigijimo savikaina minus sukaupta nusidėvėjimo suma. Šis turtas tampa uždarosios akcinės bendrovės nuosavybe ir įstatinio kapitalo dalimi.

Iki pertvarkymo viešosios įstaigos gauta parama gali būti naudojama paramos teikėjo nustatyta tvarka. Viešosios įstaigos gauta parama, kuri nebuvo panaudota visuomenei naudingai veiklai, pertvarkant viešąją įstaigą į uždarąją akcinę bendrovę, laikoma panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo paskirtį. Tokia nepanaudota parama apmokestinama 15% pelno mokesčio tarifu. Tai reiškia, kad viešoji įstaiga turės sumokėti pelno mokestį už nepanaudotos paramos sumą prieš pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę.

Džiuginta Balčiūnė yra Advokatų kontoros „WIDEN“ advokatė, partnerė