LAT: kaltinamojo neteisėtais veiksmais sukurtos, realiai neegzistuojančios aplinkybės nėra bylą nagrinėjančio teismo (teisėjo) nušalinimo pagrindas
Gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą (Nr. 2K-7-62-495/2024), kurioje apeliacinės instancijos teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi, pripažinus Panevėžio apylinkės teismą šališku, panaikintas šio teismo 2021 m. balandžio 16 d. J. G., R. D., I. L., UAB „O“ priimtas nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kasaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras kėlė klausimą dėl apeliacinės instancijos teismo pripažinto kaltinamųjų teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą pažeidimo pagrįstumo. Jis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas kaltinamųjų teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą pažeidimą konstatavo nenustatęs jokių realių faktų, kurie leistų šią bylą išnagrinėjusią apylinkės teismo teisėją pripažinti buvus šališką.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad realūs faktai, keliantys pagrįstų abejonių dėl šią bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo, neegzistavo. Aplinkybės, kurių pagrindu proceso dalyviai pareiškė teisėjai nušalinimą ir teisėja nusišalino (šio nusišalinimo nepatvirtino šio teismo pirmininkė), buvo dirbtinai sukurtos kaltinamojo J. G. neteisėtais veiksmais.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, sprendžiant teismo nušalinimo klausimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 58 straipsnyje nustatytais pagrindais, kiekvienu atveju turi būti motyvuotai nurodytos realios ir objektyviai esančios, o ne dirbtinai sukurtos aplinkybės. Kitu atveju tokios aplinkybės, kuriomis realiai siekiama ne užtikrinti nušalinimo institutu saugomas proceso dalyvių teises, o daryti poveikį teismui (teisėjui), trukdyti vykdyti teisingumą ir vilkinti baudžiamąjį procesą, negali būti pripažintos pagrįstomis BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Priešingas tokių aplinkybių vertinimas būtų nesuderinamas su baudžiamajam procesui, kurio sudėtinė dalis yra bylos nagrinėjimas teisme, keliamais nešališkumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimais, kartu sudarytų sąlygas procese dalyvaujantiems asmenims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, siekiant baudžiamojo proceso paskirčiai prieštaraujančių tikslų.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomumo principas įpareigoja teismą (teisėją) būti atsparų neteisėtam poveikiui ir nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nesant tam įstatyme nustatyto pagrindo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-719/2022). Teisėjas (teismas) turi būti atsparus bet kokiai išorinei, taip pat ir vidinei konkrečiame baudžiamajame procese pasireiškiančiai įtakai ir neleisti, kad jo organizuojamas bylos nagrinėjimas, priimami procesiniai sprendimai, tarp kurių ir sprendimas (ne)nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jų priėmimo procesas būtų paveikti neteisėto proceso dalyvių ar trečiųjų asmenų spaudimo. Jeigu teisėjas (teismas) nusišalina nuo bylos nagrinėjimo dėl jam daromo poveikio, pasiekiamas tokiu poveikiu siektas neteisėtas tikslas, o tai neabejotinai pažeidžia teisėjo (teismo) nepriklausomumo principą, kenkia teismo, kaip teisminės valdžios, autoritetui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir kartu nepagrįstai konstatavo kaltinamųjų teisės į nešališką pirmosios instancijos teismą pažeidimą. Byloje nenustatyta tokių duomenų, kurie, atsižvelgiant į baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotus principus, leistų pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, sudarytų teismo šališkumo regimybę.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, įvertinusi, be kita ko, pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
